XXI amžiui būdingi dideli pokyčiai visose srityse, kurie kartais net per kelias valandas pakeičia mūsų gyvenimo tikrovę. Sugebėjimas keisti save tampa kertiniu įgūdžiu, be kurio atsilikimas garantuotas. Kad mūsų laikais išliktume paklausūs būtinai turime atrasti ir pasitelkti savo turimą potencialą. MICHAEL metodo mokymai, kuriuose dalyvausite, yra unikali galimybė, kur specialių įrankių dėka išmokinsime jus susitelkti į savo stiprybes – dalį jų jau žinote, o kai kurias kitas Jums atskleisime mūsų bendros kelionės metu.

Tai bus visaapimanti (tiek emocine, tiek praktine prasme) patirtis, kurios metu atrasite, kad sėkmė nėra atsitiktinis reiškinys ir kad kiekvienas galime pasiekti tai, ko trokštame jei savo veiksmus nukreipsime teisinga linkme. Per trumpą laiką suteiksime Jums gilių patirčių įvairiose srityse, kurios nepaprastai praturtins Jūsų vidinį pasaulį ir paliks Jums kaip asmenybei neišdildomą pėdsaką.

Sveikiname mūsų gausios, susitelkusios ir kūrybingos švietimo bendruomenės narę Eglę Pranckūnienę, Mokyklų tobulinimo centro steigėją, švietimo ekspertę konsultantę, tapusią socialinių mokslų daktare. Eglė Pranckūnienė 2018 m. birželio 20 d. sėkmingai apgynė socialinių mokslų disertaciją „Pasitikėjimo lūžiai mokytojų ir mokyklų vadovų profesiniame gyvenime“.

Šventiniame renginyje Kotrynos bažnyčioje pristatyti nauji projekto „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ dalyviai. Nuo rugsėjo į pokyčius įsitrauks 21 mokykla iš visos Lietuvos ir 25 jose dirbsiantys „Renkuosi mokyti!“ mokytojai. Jie drauge su mokykloje suburta pokyčio komanda sieks stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją, kurti saugią ir pozityvią emocinę mokyklos aplinką, kurioje kiekvienas vaikas patirtų mokymosi džiaugsmą ir sėkmę.

Šventiniame projekto „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ atidarymo renginyje pirmą kartą pristatysime projekto dalyvius – sudėtingą atranką įveikusias mokyklas ir naująją „Renkuosi mokyti!“ mokytojų kartą. Šventės metu susiburs švietimo bendruomenės nariai, projekto partneriai, bičiuliai ir alumnai. Nuoširdžiai laukiame visų, kam rūpi Lietuvos švietimas – renginys nemokamas, atviras visiems.

JAV prezidentas Teodoras Ruzveltas yra pastebėjęs, jog lyginimas – džiaugsmo vagis. Vis dėlto, gyvenant ir dirbant šiuolaikinėje konkurencingoje aplinkoje, retsykiais pasilyginti su kitais yra sveika ir naudinga. Išsamus ir objektyvus kurioje nors srityje veikiančių įstaigų, įmonių ar organizacijų palyginimas kiekvienam suteikia progą įvertinti savo stiprybes bei identifikuoti sritis, kuriose vertėtų pasitempti.

Geras mokytojas – autonomiškas mokytojas. Taip dažniausiai Lietuvos pedagogai atsako į klausimą, ką darytų, jeigu jiems būtų patikėta vadovauti šalies švietimo sistemai. Tą patį pasakytų ir patyrusi švietimo ekspertė iš Didžiosios Britanijos dr. Coleen Jackson.

Mokyklų tobulinimo centro steigėja švietimo ekspertė Eglė Pranckūnienė (55 m.) šioje srityje dirba jau 25 metus. Ji įsitikinusi, kad jokios technologijos, nauji mokymo metodai ir politinės koncepcijos nėra ir nebus svarbesni už gyvą mokytojo ir mokinio ryšį.

Jau dešimtą kartą Finansų ministerija organizuoja geriausių Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje projektų – „Europos burių“ – rinkimus ir apdovanojimus. ,,Europos burių“ rinkimais siekiama įvertinti ir visuomenei pristatyti didžiausią vertę žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei duodančius Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamus projektus.

Įgyvendinant projektą „Lyderių laikas 3“ 2017 m. pabaigoje 15 Rytų Lietuvos savivaldybių atliktas švietimo darbuotojų profesinio kapitalo raiškos matavimo tyrimas. Trečiajame „Lyderių laiko“ etape dalyvauja 45 Lietuvos savivaldybės, suskirstytos į tris srautus. Tyrimas atliktas Alytaus miesto ir rajono, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno miesto ir rajono, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Marijampolės, Šalčininkų, Trakų ir Varėnos rajono savivaldybėse. „Švietimo naujienos“ kalbina projekto „Lyderių laikas 3“ tyrėjų komandos vadovę doc. dr. Jūratę Valuckienę, esančią projekte nuo pat jo kūrimo pradžios.

Jungtinės Karalystės švietimo ekspertė dr. Coleen Jackson pastebi, kad Lietuvos mokyklose vis dar vyrauja autokratinis vadovavimo stilius. Tačiau posūkis demokratiškesnių santykių link galėtų lemti geresnius mokinių egzaminų rezultatus. Su viešnia Viktorija Vitkauskaitė kalbėjosi apie lyderystės ir politikos įtaką šalies švietimui.

Lygiai prieš dešimt metų, 2008 m. vasario 28 d., Lietuvoje startavo unikali programa „Renkuosi mokyti!“, skirta pritraukti geriausius Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventus tapti mokytojais šalies mokyklose. Per šį laikotarpį mokytojo darbą išbandė 118 jaunų žmonių, kurie dvejus metus dirbo 78 mokyklose visoje Lietuvoje ir pasiekė daugiau nei 26 tūkst. mokinių. Programos išsikelti tikslai aktualūs ir šiandien: padėti mokykloms atsinaujinti, mažinti mokytojų stygių šalyje ir kelti mokytojo profesijos prestižą.

Kovo 6 d. 15:00 val. Mokyklų tobulinimosi centre vyko Izraelio projekto MICHAEL pristatymas Lietuvos švietimo srities lyderiams, siekiantiems kiekvieno pedagogo ir mokinio sėkmės mokant ir mokantis.

Trumpai apie patį projektą.

Izraelio mokslininkų sukurtas MICHAEL metodas - praktinis paveikių priemonių rinkinys – taikomas mokyklose ir universitetuose Izraelyje, Nyderlanduose ir kitur pasaulyje, ir duodantis neįtikėtinai gerų rezultatų:

Rasos Baškienės pokalbis su švietimo eksperte Egle Pranckūniene, Mokyklų tobulinimosi centro steigėja.

Ar pasitikime žmonėmis, dirbančiais mokyklose? Ar mūsų švietimo sistema orientuota į žmones, ar į rodiklius? Apie tai 

Kokia pagrindinė mokyklos funkcija – ar parengti visapusiškai harmoningą asmenybę, ar ruošti specialistus šalies ūkiui? 

Nepriklausomybės pradžioje buvo kuriama švietimo vizija, siekusi paruošti visavertę asmenybę, atskleisti kiekvieno žmogaus potencialą, o darbo rinka niekada nebuvo pagrindinis vizijos kūrėjų tikslas. Europos Sąjungai – ekonominei sąjungai – rūpi tik tai, kiek švietimas ekonomiškai prisideda prie ūkio plėtros. Toks požiūris daro didelę įtaką ir mūsų švietimui. Todėl kyla daug prieštaravimų: turėdami humanistinę žmogaus asmenybės ugdymo sampratą su šūsniu naujausių dokumentų („Geros mokyklos koncepcija“ ir t. t.), turime ir realių sprendimų, kurie rodo, kad į švietimą žiūrima kaip į ūkio priedėlį.