„Niekuomet negalvojau būti mokytoju. Juolab, kad mano mama yra mokytoja ir nuo pat mažų dienų mačiau, koks tai sudėtingas ir daug iššūkių keliantis darbas. Ir visgi, patikėjau vizija, kad kiekvienas vaikas mokykloje gali atskleisti savo potencialą – ir dabar aš čia“, – sako 15-ąjį gimtadienį švenčiančios programos „Renkuosi mokyti!“ vadovas ir Vilniaus Šilo mokyklos mokytojas metodininkas Artur Adam Markevič.

Programa „Renkuosi mokyti!“ švenčia savo 15-os metų gimtadienį.

Mes vis dar tikime ir darome viską, kad vieną dieną kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo savo socialinės, kultūrinės ir ekonominės padėties, mokykloje jaustųsi gerbiamas ir vertinamas bei galėtų atskleisti savo potencialą.

Šios šventės proga kviečiame į konferenciją – „ĮKVĖPTI BŪTI POKYČIU”.

Gruodžio 15-ąją Nacionalinėje dailės galerijoje buvo įteiktos 2022 metų Kultūros ministerijos premijos labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams bei kūrėjams.

Džiaugiamės, kad mūsų vykdomos programos yra matomos, vertinamos ir kuriančios ryškų pokytį. Kultūros ministras Simonas Kairys „Vaikų žemei“ įteikė premiją už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas 0-13 metų vaikams.

1992 m. lapkričio 26 d. tuometinis Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys pasirašė įsakymą dėl Lietuvos švietimo koncepcijos pateikimo „visuomenei susipažinti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimui tvirtinti“. Koncepcijoje švietimas buvo apibrėžtas kaip „istoriškai susiformavusių tikslingų veiklos būdų bei organizacinių struktūrų visuma, kurios paskirtis įgyvendinti asmens ir visuomenės ugdymo tikslus“.

1992 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys pasirašė įsakymą dėl Lietuvos švietimo koncepcijos pateikimo „visuomenei susipažinti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimui tvirtinti“.  Koncepcijoje švietimas buvo apibrėžtas kaip „istoriškai susiformavusių tikslingų veiklos būdų bei organizacinių struktūrų visuma, kurios paskirtis įgyvendinti asmens ir visuomenės ugdymo tikslus“. Joje buvo suformuluoti visai švietimo sistemai vieningi tikslai ir principai. Nepaisant to, kad tuometinis Seimas koncepcijos nepatvirtino, šis dokumentas padėjo tvirtus pamatus Lietuvos švietimo reformos darbams. Koncepcija buvo ne tik aukštai įvertinta tarptautiniu mastu, bet, svarbiausia, tapo vizija, idėjiškai sutelkusia švietimo bendruomenę tolesnių reformų įgyvendinimui.

Apie mokytojų reikšmingumą bei išskirtinį vaidmenį ugdant asmenybes ir kuriant valstybę kalbama dažnai. Mokytojai, dirbantys mylimą darbą palaikančioje, pasitikėjimu grindžiamoje aplinkoje yra laikomi itin vertingu profesiniu kapitalu. Tačiau ar šiandien Lietuvoje pasitikime teoriškai taip vertinamais mokytojais ir pačia mokykla?

ŠMSM leidinyje „Švietimas Lietuvoje. 2022 m.“ teigiama, kad Lietuvoje pasitikėjimas švietimu išaugo nuo 42 proc. 2018 metais iki 48,2 proc. 2021 metais. Švietimas yra tokia visuomeninio gyvenimo sritis, su kuria susiduria visi žmonės – besimokantieji, tėvai, seneliai, švietimo sistemos darbuotojai. Pasitikėjimą švietimu lemia asmeninės patirtys, viešojoje erdvėje, socialiniuose burbuluose skleidžiama informacija ir vykstančios diskusijos. Pasitikėjimą švietimu augina ir kasdienis mokytojų bei mokyklų vadovų darbas, kuris tapo labiau matomas nuotolinio mokymosi metu.