Lietuvių kalbos mokytojus kviečiame į 4 seminarų ciklą „Istorinis pasakojimas lietuvių literatūroje”. Seminarų vedėjai — Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė, doc. dr. Brigita Speičytė, dr. Rimantas Kmita, Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, siekiantys intensyvinti literatūrologijos mokslo sklaidą, pasidalins su mokytojais naujausiomis humanitarinių mokslų teorijomis ir jų taikymo metodais.

Istorinis pasakojimas — tai kolektyvinėje sąmonėje besiformuojantis mitinis naratyvas, kuris šiandienos bendruomenę jungia su jos praeitimi. Kurdama mitinius praeities pasakojimus konkreti bendruomenė suteikia prasmę dabarčiai, nustato laiko orientyrus, kurių atžvilgiu dabartis imama regėti kaip tarpinė tos bendruomenės raidos pakopa. Kiekviena bendruomenė kuria savo istorinį pasakojimą. Keičiantis epochoms, politinėms, kultūrinėms sąlygoms pasakojimas modifikuojamas, papildomas, pamirštamas, vėl prisimenamas, kuriami nauji pasakojimai. Literatūra yra viena iš istorinio naratyvo sklaidos terpių.
Programiniuose lietuvių literatūros kūriniuose savitai interpretuojami istoriniai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 1863 m. sukilimo, Antrojo pasaulinio karo, pokario rezistencijos faktai. Tad lituanistas negali išvengti istorinių reiškinių literatūrinės interpretacijos problematikos.

  • Kaip paaiškinti mokiniams skirtį tarp istoriografijos ir istorinio pasakojimo?
  • Kaip sudominti mokinius senąja raštija, padėti suvokti Palemono legendos svarbą, jos įtaką LDK laikų kultūrinei savimonei?
  • Kaip paaiškinti nelietuviškų mokyklų mokiniams, kodėl tarpukario istorinėse dramose vaizduojami pabrėžtinai neigiami lenkų ponų personažai?

Įsisąmoninant skirtingų epochų, skirtingų etninių, socialinių bendruomenių kuriamų istorinio pasakojimo modelių įvairovę bus ugdomos :

  • kritinio mąstymo kompetencijos,
  • skatinama tolerancija,
  • didinamas literatūros pamokų patrauklumas,
  • skatinama mokinių motyvacija.

Mokydamiesi atpažinti istorinės atminties modeliavimą literatūros kūrinyje mokiniai geriau pasirengs brandos egzaminams, plės akiratį. Į bendrą diskusijų lauką apjungiant kelių mokyklinių disciplinų (lietuvių literatūros, istorijos, pilietiškumo pagrindų, vizualiųjų menų) sritis bus ugdoma holistinė kultūros samprata.

Seminarų ciklą „Istorinis pasakojimas lietuvių literatūroje“ sudaro 4 seminarai:

  1. „Literatūrinis pasakojimas kaip istorinės atminties sklaidos ir formavimo būdas: teorija ir praktika“ 2014 spalio 16 d. 13 val.
  2. „Istorinės atminties kaita modernėjančioje visuomenėje: XIX a.–XX a. pradžios Lietuvos literatūros ir istoriografijos tekstai“ 2015 m. sausio 23 d. 13 val.
  3. „Istorinės savimonės raiška XVI-XVII a. Lietuvos kultūroje ir literatūroje” 2015 m. vasario 18 d. 13 val.
  4. „Istorinis pasakojimas Justino Marcinkevičiaus kūryboje“ 2015 m. balandžio 8 d.13 val.

    1-o seminaro trukmė — 6 akademinės valandos. Ciklo trukmė – 24 akademinės valandos.
    Vieta - Vilniaus mokytojų namų Mokymosi ir informacijos centras, Vilniaus g. 39.

    Kviečiame REGISTRUOTIS į pasirinktus seminarus, spaudžiant seminaro datos nuorodą.  
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 vertinimas 67% (7 vertinimai)