2017 m. vasario 22 dieną Mokyklų tobulinimo asociacijos organizuotoje diskusijoje „Mokytojų rengimas XXI a. mokyklai – ką turime keisti?“ buvo pristatyti du pedagogų rengimo koncepcijos projektai: vienas jų parengtas VDU ir LEU, kitas – VU ir MRU mokslininkų. Diskusijos metu buvo siekiama aptarti kokie esminiai kokybiniai pokyčiai turi atsirasti rengiant mokytojus XXI a. mokyklai ir koks turėtų būti pedagogų profesinis tobulinimas.

Po koncepcijų projektų pristatymo diskusijos dalyviai pateikė įžvalgų bei idėjų koncepcijų rengėjams. Buvo atkreiptas dėmesys į būsimų mokytojų motyvacijos vertinimą ir jo tikslus, siūlant vengti biurokratinio mechanizmo bei vien akademinių pasiekimų vertinimo ir verčiau atkreipti dėmesį į būsimo mokytojo asmenines savybes, įgūdžius bei bendrųjų kompetencijų demonstravimą. Diskusijos dalyviai taip pat pabrėžė, jog tobulinant koncepcijas yra labai svarbu remtis tyrimų duomenimis, tiksliais skaičiavimais, turimais resursais bei mokyklų ir mokytojų išsakomu poreikiu, o ne žadėti tai, kas mokytojams, kaip savo srities profesionalams, neatrodo jog bus reikalinga.

Diskusijos metu džiaugtasi, kad koncepcijose atkreiptas dėmesys ne tik į teorinių žinių suteikimą, bet ir būsimų mokytojų praktiką, kaip labai svarbų aspektą bei patarta į mokytojų rengimą aktyviau įtraukti mokyklas, kurios yra aktyvios, atviros, o ne ieškoti būdų kaip steigti „izoliuotas“ mokyklas šalia universitetų. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad sistemos lankstumas ir atvirumas, įvairios sąlygos ir būdai įgyti pedagogo kvalifikaciją gali būti didelis privalumas, kuris suteiktų teisę žmogui rinktis, tačiau reikia nepamiršti pagalvoti ir apie tai, ar tokiu būdu nebus prarasta intelektinė bendruomenė, kuri kuriasi nuosekliųjų studijų metu. Iškeltas ir universitetų dėstytojų, rengiančių būsimus pedagogus, kompetencijų klausimas, siūlant nepamiršti stiprinti bei ugdyti ir jų gebėjimus.

Diskusijos dalyviai koncepcijų rengėjus ragino nepamiršti vaikų, dėl kurių visa tai ir turėtų būti daroma. Siūlyta atkreipti dėmesį į ikimokyklinio ugdymo pedagogų rengimą, pabrėžiant, jog pats svarbiausias vaiko gyvenimo periodas būtent ir yra ikimokyklinis amžius. Diskusijos metu siūlyta abi koncepcijas vertinti per prizmę „O kas pasikeis pamokoje?“ ir ne tik pedagogų rengimą, bet ir kvalifikacijos tobulinimą organizuoti naudojant praktiką. Diskusijos metu taip pat pabrėžta, jog abi koncepcijos yra atviri dokumentai ir kad universitetai yra linkę diskutuoti apie siūlomas idėjas ir siekti kokybės vardan vaikų.