Mokykla dar dažnai suvokiama kaip vieta, kurioje mokiniai paprasčiausiai pasisemia tam tikrų dalykų žinių, o atėjus laikui jų lygį pasitikrina egzaminuose. Visgi švietimo ekspertai sutaria, kad mokyklos vaidmuo privalo būti gerokai platesnis, o mokiniai pamokose turėtų gauti ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir ugdytis kitas sau bei visos visuomenės raidai svarbias kompetencijas, tokias kaip pilietiškumas, socialinis jautrumas ir empatija, emocinis intelektas. Tačiau ar Lietuvos mokyklos turi tam galimybių ir įrankių?

Pamirštamos vienos svarbiausių kompetencijų

Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas, dr. Meilės Lukšienės premijos laureatas ir programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas Alius Avčininkas įsitikinęs, kad pilietiškumo, socialinių ir kitų bendrųjų kompetencijų ugdymas mokyklose yra itin svarbus, nes jos yra susijusios su žmogaus tapsmu ir asmenybės augimu. Šios kompetencijos padeda mokiniui kurti santykį su pasauliu ir bendruomene, kurioje gyvena.

„Ši bendruomenė yra labai įvairi, santykis su ja dažnai verčia kvestionuoti savo paties turimas vertybes, keisti nuostatas. Būtent mokykla turėtų padėti ugdyti mokinių atvirumą ir gebėjimą būti tokios bendruomenės dalimi, priimti kitus jos narius. Lygiai taip pat yra svarbus pilietiškumas, kuris yra glaudžiai susijęs su visuomenės darna ir lygiaverčiu buvimu bendruomenėje neišskiriant nė vieno jos nario dėl biologinių, socialinių ar kitų skirčių. Kartu neturėtų būti užmirštos ir iki šiol dar, deja, nepakankamai akcentuojamos socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos“, – sako A. Avčininkas.

Tuo metu teigiamų pokyčių švietimo sistemoje siekiančios programos „Renkuosi mokyti!“ vadovė Agnė Motiejūnė sako, kad, nors pažinimo kompetencijos ugdymas neabejotinai yra labai svarbus švietimo sistemos tikslas, tačiau susikoncentruoti vien į jį būtų klaida. Anot A. Motiejūnės, būtent tokios bendrosios kompetencijos kaip pilietiškumas, komunikaciniai ir socialiniai gebėjimai yra pagrindas, ant kurio statoma mokymosi visuma ir mokinių žinios, pasirinkimai bei galimybės.

„Socialinė, pilietiškumo ir kultūrinė kompetencijos turi esminę įtaką svarbiausių žmogaus nuostatų formavimuisi. Ankstyvame amžiuje susiformavusias nuostatas apie save ir supantį pasaulį ateityje pakeisti yra išties labai sunku. Nuostatos yra tarytum medžio šaknys, iš kurių išauga medis, todėl labai svarbu tomis šaknimis rūpintis, suteikti joms gerą dirvą – t.y. ugdyti bendrąsias mokinių kompetencijas. Tai turėtų būti vienas svarbiausių mokyklos uždavinių“, – sako A. Motiejūnė.

Mokinių socialumo ir pilietiškumo ugdymui trūksta įrankių

Tačiau siekiant ugdyti minėtas bendrąsias kompetencijas reikia tam tinkamų priemonių ir atitinkamo mokymosi turinio. Nors šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra atnaujina bendrąsias ugdymo programas ir mokymo turinį, tačiau kol kas mokyklose pagrindinis dėmesys tenka būtent pažinimo ir iš dalies kūrybiškumo kompetencijų ugdymui. Tuo metu pilietiškumo, komunikavimo, socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos lieka nuošalyje.

Kaip pažymi Vilniaus „Šilo“ mokyklos etikos mokytojas, kuris taip pat pelnė dr. Meilės Lukšienės premiją bei yra programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas Artur Adam Markevič, ugdyti visų pirma daug žinančius žmones yra patogu pačiai sistemai. Žinių lygį santykinai lengva pamatuoti, į tai yra orientuoti egzaminai ir daugelis ugdymo efektyvumo rodiklių. Dėl to ir pačios mokyklos didžiausią dėmesį skiria būtent pažinimo kompetencijai, kuri dažnai užgožia visas kitas.

„Toks orientavimasis tik į žinias liudija švietimo sistemos savitiksliškumą – mokomasi tam, kad būtų galima išlaikyti egzaminus. Visgi į mokinius visų pirma turėtume žiūrėti ne kaip į egzaminų laikytojus, o kaip į asmenybes – būsimus kūrėjus, išradėjus, piliečius, lyderius, visuomenės narius. Žvelgiant iš šios perspektyvos nepakanka siekti jauniems žmonėms į galvas prikrauti kuo daugiau žinių, o pabaigus mokyklą „pasverti“ jų kiekį per egzaminus“, – mano A. A. Markevič.

Pavyzdžiui, į pilietiškumo ugdymą, pedagogo teigimu, mokyklose šiandien daugeliu atvejų žiūrima tik formaliai. Apsiribojama pilietiškumo pamokomis apie teisės aktus, pasaulines deklaracijas ir valstybines tvarkas. Ir tik nedaugelyje mokyklų mokinių pilietiškumas yra aktyviai skatinamas, ugdomas ir praktikuojamas.

„Be abejo, yra ir gražių pavyzdžių – mokyklų, kuriose labai aktyviai veikia mokinių savivalda, yra organizuojami rinkimai, priimami bendri sprendimai, kuriamos iniciatyvos, nukreiptos į bendruomenės solidarumą. Tačiau drįstu teigti, kad tai tikrai nėra dažnos mokyklos realybė. O juk piliečiai mokosi kiekvienoje mokykloje. Panašiai ir su socialine kompetencija – dauguma galvoja, kad ši susiformuoja savaime. Neva tokiems dalykams kaip savitvarda, savimonė, tarpusavio santykiai mokykloje neverta skirti daug dėmesio“, – situaciją vertina A. A. Markevič.

Pažinti ir priimti kitokį padės įvairovės literatūra

Anot A. Motiejūnės, tai, kad Lietuvos mokyklose skiriama nepakankamai dėmesio pilietiškumo, socialinėms ar emocinėms kompetencijoms, rodo ir tarptautiniai tyrimai. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktas PISA tyrimas parodė, kad, lyginant su kitomis organizacijai priklausančiomis šalimis, Lietuvos mokiniai pasižymi žemiausiu gebėjimu suprasti kultūriniu, negalios, amžiaus ir kitu pagrindu kitokio žmogaus perspektyvą. A. Motiejūnės teigimu, tai yra tiesiogiai susiję su visuomene ir jos struktūra, kurioje šiandien gyvename, o mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas tampa svarbiu įrankiu šį iššūkį spręsti.

„Dėl to labai svarbu mokykloms suteikti priemonių šias kritines, tačiau dar nepakankamai dėmesio sulaukiančias mokinių kompetencijas ugdyti. Šiuo tikslu „Mokyklų tobulinimo centro“ įgyvendinamos programos „Renkuosi mokyti!“ ir „Vaikų žemė“ kartu su švietimo ekspertais, padedami Aktyvių piliečių fondo, ėmėsi kurti skaitmeninės įvairovės literatūros biblioteką Lietuvos mokykloms. Įgyvendinant šį projektą bus sukurta internetinė biblioteka, kurioje bus talpinamos įvairių žanrų knygos vaikams ir paaugliams, be kitų temų paliečiančios įvairovės ir žmogaus teisių klausimus. Tikimės ilgainiui šią platformą padaryti prieinamą ir nemokamą visoms šalies mokykloms, tačiau pirmuoju etapu platforma galės naudotis 15 mokyklų, praėjusių projekto atranką“, – pasakoja A. Motiejūnė.

Projekto organizatoriai džiaugiasi, jog šiemet sulaukė paraiškų net iš 46 mokyklų, išreiškusių norą naudotis skaitmeninės bibliotekos turiniu. Jau nuo naujų mokslo metų įvairovės literatūra naudosis atrinktos mokyklos iš Kauno, Klaipėdos, Pakruojo, Jonavos, Šakių, Biržų, Mažeikių, Panevėžio rajonų, Visagino, Raseinių ir kitų Lietuvos vietų.

A. Motiejūnės teigimu, kiekvienai bibliotekoje esančiai knygai taip pat bus kuriamos mokymo medžiagos, kurias mokytojai galės naudoti dėstydami įvairius mokymo dalykus – literatūrą, istoriją, etiką, geografiją – ar vesdami integruotas pamokas.

„Įvairovės literatūra yra konkretus įrankis, galintis padėti mokiniams suprasti kitokio žmogaus perspektyvą, „įlipti į jo batus“. O būtent per tokias patirtis ir yra formuojamos vertybės ir nuostatos. Be to, naudodamiesi įvairovės literatūros biblioteka mokiniai ne tik ugdysis empatiją, supratimą apie kitus žmones ir žmogaus teises, bet mąstydami apie esamas problemas ir įsitraukdami į jų sprendimą pagal parengtą metodiką ugdysis ir pilietiškumo kompetenciją“, – sako A. Motiejūnė.

Kuria palankesnę terpę tarpusavio supratimui

A. A. Markevič sutinka, kad tokios iniciatyvos kaip skaitmeninė įvairovės literatūros biblioteka yra išties reikalingos ir gali padėti ugdyti moksleivių socialines ir pilietiškumo kompetencijas.

„Knygos formuoja žmonių pasaulėžiūrą, plečia akiratį, todėl bet koks efektyvus skatinimas skaityti kokybišką literatūrą yra sveikintinas. O įvairovės literatūra yra atsakas į šių laikų realybę. Mes jau negyvename homogeniškame pasaulyje, kur visi yra vienos odos spalvos, galios, kalbos, tikėjimo ir požiūrio. Esame skirtingi, įvairūs – aš nesu tu, tu nesi aš. Tokia paprasta tiesa apie žmones, tačiau, deja, dažnai kelianti didelę agresiją, susiskaldymą ir priešpriešą. O juk įvairovė yra turtas“, – sako A. A. Markevič.

Pedagogo teigimu, įvairovės literatūra yra labai konkretus įrankis pilietinės ir socialinės kompetencijų ugdymui. A. A. Markevič įsitikinimu, knygos apie skirtingų žmonių grupes leidžia paragauti jų pasaulio, pamatyti plačiau, nei įprasta, pabūti kito žmogaus vaidmenyje.

„Tai sukuria gerą dirvą ugdyti pagarbą žmogaus orumui ir laisvei, skatinti bendruomeniškumą ir tarpusavio supratimą. Švietimo sistemoje šiems dalykams dar išties trūksta dėmesio, todėl konkrečios priemonėms jų skatinimui yra išties reikalingos. Įvairovės literatūros biblioteka gali tapti puikiu pavyzdžiu ir paskatinti mokyklas daugiau dėmesio skirti ne tik pažinimo, bet ir kitoms asmenybių ugdymui svarbioms kompetencijoms“, – sako A. A Markevič.

Savo ruožtu A. Avčininkas priduria, kad įvairovės literatūra išties yra orientuota į tas kompetencijų ugdymo sritis, kurioms mokykloje dažnai nelieka vietos ar laiko. „Tokia biblioteka suteikia universalesnį žvilgsnį, įgalinantį besimokantįjį ieškoti vietos pasaulyje ne tik sau, bet ir kitiems. Tai nelengvas uždavinys, tačiau svarbu išdrįsti jo imtis, o mokykloms skatinti tai daryti savo mokinius“, – sako A. Avčininkas.

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 vertinimas 100% (1 vertinimas)