Baigiamosios konferencijos „Dirbtinis intelektas ir mokymosi analitika: ateitis prasideda šiandien“ metu tyrėjai-projekto vykdytojai pristatė savo tikslinei auditorijai pagrindinius projekto rezultatus – teorines įžvalgas bei veiklos tyrimo išvadas. Konferencijos metu diskutuota apie dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos naudojimą mokyklose, apžvelgiant pasaulines tendencijas, užsienio šalių patirtis, Lietuvoje besiformuojančią ekosistemą. Pristatyti projekto metu šalies mokyklose atlikto tyrimo, kurio metu mokytojai bendradarbiaudami mokėsi naudoti dirbtinį intelektą ir mokymosi analitiką pamokose, rezultatai. Pasidalinta mokyklų kūrybinio darbo patirtimis, ypač atskleidžiant, su kokiais iššūkiais buvo susidurta ir kaip šiandien mes esame pasirengę juos priimti. Be to, tyrėjai pasidalino ateities vizijomis apie dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos naudojimą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose.

Konferencija skirta projekto tikslinėms grupėms bei kitiems suinteresuotiems socialiniams partneriams. Tikslinės projekto grupės tai edukologijos mokslo atstovai, ugdymo praktikai – švietimo įstaigų vadovai, mokytojai, pagalbos vaikui specialistai, švietimo politikos formuotojai, IT kompanijų, plėtojančių technologinius sprendimus edukacijos rinkai, atstovai ir kiti suinteresuoti partneriai.Konferencijos dalyviai diskutavo apie dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos iššūkius ir galimybes Lietuvos švietimo sistemoje ir prisidėjo prie rekomendacijų bendrajam ugdymui modernizuoti kūrimo.

Renginys sulaukė švietimo bendruomenės dėmesio – jame sudalyvavo virš 300 švietimo atstovų iš skirtingų Lietuvos miestų. Konferencija organizuota virtualioje aplinkoje – ZOOM platformoje, tačiau tai neapribojo dalyvaujančiųjų galimybių aktyviai įsitraukti į aktualias diskusijas. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išreikšti nuomonę, užduoti jiems svarbius klausimus, bendrauti su pranešėjais. Konferencijos organizatoriai gavo daug naudingų įžvalgų iš savo auditorijos bei suteikė grįžtamąjį ryšį klausytojams, reaguodami į jų klausimus realiuoju laiku.

Konferenciją moderavo dr. Aida Norvilienė, dr. Julija Melnikova ir Agnė Motiejūnė.

Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta mokslinėms projekto įžvalgoms:

Dr. Aida Norvilienė (Klaipėdos universitetas) pristatė projekto tyrėjų viziją, kaip galėtų atrodyti netolima mokyklų ateitis su dirbtiniu intelektu ir mokymosi analitika. Iškalbingo atvejo naratyvas, iliustruojantis Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos kasdienį gyvenimą netolimojoje ateityje, kai edukacijoje, įvertinus skaitmeninių technologijų privalumus, sėkmingai pritaikomi dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos technologiniai sprendimai ir kaip jie padeda švietimo bendruomenei, iššaukė konferencijos dalyvių teigiamas emocijas.

Doc. dr. Dalia Baziukė (Klaipėdos universitetas) savo pranešimu „Dirbtinis intelektas ir mokymosi analitika skaitmeninėse platformose ir jų naudojimas Lietuvos mokyklose“ paaiškino, kaip dirbtinis intelektas ir mokymosi analitika gali būti integruojami į skaitmeninio ugdymo priemones, kodėl tokias priemones vadiname „mokymosi patirties platformomis“, kokią pridėtinę vertę tokios platformos turi mokymo(si) procesui ir edukacijos kokybei plačiąja prasme.

Dr. Julija Melnikova (Klaipėdos universitetas) atskleidė, kokia yra dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos nauda ir galimi pavojai edukacijoje. Taip pat savo pranešime tyrėja pristatė mokslinių tyrimų įžvalgas ateičiai. Tyrėjos teigimu, viena svarbiausių sąlygų efektyviai dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos plėtrai bendrojo ugdymo mokyklose yra mokytojų įgalinimas ir mokytojų kompetencijų ugdymas(is) naudoti dirbtiniu intelektu grįstas ir mokymosi analitiką integruojančias mokymosi patirties platformas.

Doc. dr. Gražina Šmitienė ir dr. Gita Šakytė-Statnickė (Klaipėdos universitetas) atliko mokymosi analitikos taikymo užsienio mokyklose apžvalgą. Savo pranešime „Dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos ekosistemos plėtojimas: užsienio šalių patirtys“ jos išanalizavo, kaip galėtų atrodyti darni edukacijos ekosistema, kurioje naudojami naujausi technologiniai sprendimai.

Doc. dr. Jūratė Valuckienė (Vilniaus universitetas) apžvelgė Lietuvos situaciją pranešimu „Dirbtinis intelektas ir mokymosi analitika Lietuvos mokyklose: (ne)ribotos galimybės ir proveržis ateityje?“

Antroji konferencijos dalis buvo skirta praktinėms įžvalgoms:

Prof. dr. Rūta Girdzijauskienė ir dr. Eglė Pranckūnienė (Klaipėdos universitetas) savo pranešimu apibendrino DIMA_LT projekto „Kūrybinio darbo su mokyklomis patirtys: dirbtinis intelektas ir mokymosi analitika pamokose“ vykdomų kūrybinių dirbtuvių patirtis.

Prof. dr. Liuda Rupšienė (Klaipėdos universitetas) pristatė svarbiausius iššūkius dėl dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos mokyklose, tyrėja atsakė į klausimą „kaip mes šiandien esame pasirengę šiuos iššūkius priimti?“.

Agnė Motiejūnė (Mokyklų tobulinimo centras) ir dr. Aleksandra Batuchina (Klaipėdos universitetas) pristatė tėvų požiūrį į jų vaikų mokymą(si) naudojant dirbtinį intelektą ir mokymosi analitiką, taip pat diskutavo, kodėl Lietuvos mokyklų mokiniai sako „norime dar“ kalbėdami apie mokymosi patirties platformas.

Norbertas Airošius konferencijos dalyviams pristatė ateities vizijas ir scenarijus, kaip Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose galėtų būti efektyviai integruojamos naujausios skaitmeninės technologijos, mokymosi patirties platformos ir kokių kompetencijų reikia švietimo bendruomenei norint sėkmingai pasinaudoti technologijų galimybėmis.

Apibendrinant, būtų galima teigti, kad projekto tema yra aktuali Lietuvos švietimo bendruomenei. Tiek mokslinės įžvalgos, tiek praktinės projekto veiklos nepalieka klausytojų abejingų. Projektas ir toliau sieks viešinti savo veiklas ir jų rezultatus. Jau greitai pradės veikti projekto internetinė svetainė, kurioje visi besidominantys galės susipažinti su projekto veiklomis ir rezultatais. Tikimės, kad DIMA_LT projekto atradimai, siūlymai ir rekomendacijos padės siekiant modernizuoti bendrąjį ugdymą Lietuvoje.

Konferencijos vaizdo įrašą rasite čia: https://youtu.be/Fi3fvw4Jwf8