Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedra ir Mokyklų tobulinimo centras organizavo baigiamąją projekto „Dirbtinis intelektas mokyklose: mokymosi analitikos plėtojimo scenarijai modernizuojant bendrąjį ugdymą Lietuvoje“ konferenciją „Dirbtinis intelektas ir mokymosi analitika: ateitis prasideda šiandien“.

Antroje konferencijos dalyje buvo pristatytas projekto metu šalies mokyklose atliktas tyrimas, pasidalyta mokyklų kūrybinio darbo patirtimi, ateities vizijomis apie dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos naudojimą mokyklose.

Doc. dr. Jūratės Valuckienės pranešimas „Dirbtinis intelektas ir mokymosi analitika Lietuvos mokyklose: (ne)ribotos galimybės ir proveržis ateityje?“

Doc. dr. Jūratė Valuckienė, pradėdama savo pranešimą, atkreipė dėmesį, kad šiandien dirbtinis intelektas ir mokymosi analitika mokyklose yra reikalinga – tai pažanga ir proveržis visuomenės ateičiai. Dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos taikymą mokyklose lemia ir politinis susitarimas, jo projekcijos ateičiai ir darbotvarkės, į kurių sūkurį yra įtraukti visi dirbantieji mokyklose. Lietuvoje vis dar laukiama, kol bus sukurta bendra, tiksli ir orientuota dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos stiprinimo sistema, teisinė bazė, galvojant apie kiekvieną mokinį, jo mokymosi pasiekimus ir siekiamą pažangą mokykloms, savivaldybėms ar Lietuvos ateičiai.

Kalbėdama apie dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos plėtros svarbą mokyklose, pranešėja pabrėžė, kad mokslo tapimą praktika kasdienėje veikloje lemia žmonės. Tai verslo atstovai, politikai, viešosios politikos įgyvendintojai, mokyklų vadovai ir mokytojai, kurie puikiai suprasdami pažangių technologijų reikšmę ir svarbą mokant jaunąją kartą yra apriboti tam tikrų dalykų. Tačiau jau dabar matyti, kad, palyginti su kitomis šalimis, Lietuva yra gerame kelyje ir turėtų jas pasivyti. Tam reikalingas naujos kartos potencialas, prisijaukintos technologijos, kurios turėtų būti ne tik žaidimo, bet ir mokymosi, nuoseklaus darbo ir siekiamų rezultatų pagrindas. Technologijų atėjimas į švietimą yra ne tik politinis susitarimas, bet jau ir sprendimas, ypač akcentuojant poreikį sukurti sąlygas visiems, integraliai versle, švietime, moksle ir kultūroje, matant mokyklą kaip neatsiejamą pažangos kūrėją.

Naujausioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, skaitmena nelieka nepaminėta, tačiau svarbu užtikrinti, kad visi mokiniai gautų vienodas išsilavinimo sąlygas ir maksimaliai modernią arba šiuolaikinę švietimo infrastuktūrą.

Dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos potencialo mokykloms gali prireikti atnaujintame ugdymo turinyje, stiprinant įtrauktį, tūkstantmečio mokyklos programoje, pasiekimų vertinimo sistemoje ir ugdant karjerai. Mokytojų rengimo procese stiprinant ekosistemą, kurioje funkcionuoja dirbtinis intelektas ir mokymosi analitika, svarbi mokytojo skaitmeninės kompetencijos struktūra – ne tik tai, ką reikia ugdyti, bet ir ką reikia žinoti bei gebėti mokytojui.

Pranešėja pristatydama savo atliktą tyrimą teigė, kad ją nustebino dokumentas, kuris reglamentuoja mokytojų kvalifikaciją. Šiuo metu jis yra atnaujinamas, todėl svarstymai, ko reikia, kad galiotų sistema nuo valstybės iki mokyklos valdymo, stiprinant DIMA ekosistemą, atsiremia į tai, kad mokytojui reikalinga pagalba. Tačiau šie dokumentai nėra iki galo struktūruoti ir leidžiantys įgyvendinti mūsų šalies sutartas politikų ambicijas ar vizijas per darbotvarkes, kurios yra tikslingos ir reikalingos.

J. Valuckienė atkreipė dėmesį, kad mokytoją riboja aprūpinimas, nėra fiksuotos tvarkos, susijusios su duomenų apsauga. Mokyklose analitika nedirba tiek, kiek reikia, ir veikia ribotos jos panaudojamos galimybės, tad mokytojo profesionalumas, kompetencijos ir kiti dalykai yra keistini ir siektini.

Kalbėdama apie mokymo procesą J. Valuckienė teigė, kad ateityje reikia tikėtis, jog mokytojui turėtų netrūkti nieko – nei interneto spartos, nei kiekvieno mokinio galimybės naudotis individualia planšete ar kompiuteriu, nei mokomosios medžiagos ar strategijos išmanymo.

Prof. Rūtos Girdzijauskienės pranešimas „Kūrybinio darbo su mokyklomis patirtys: dirbtinis intelektas ir mokymosi analitika pamokose“

Savo pranešime prof. Rūta Girdzijauskienė pristatė projekto metu atliktą tyrimą, kurio didelė dalis buvo trijų mėnesių darbas su mokyklomis ir stebėjimas, kaip tai atrodo praktikoje. Iš viso vyko aštuonios kūrybinės dirbtuvės, kurios buvo derinamos kartu su mokymais, taip pat keturios dalykinės grupės (pradinis ugdymas, gimtoji kalba, gamtamokslinis ir matematinis ugdymas, socialinis ugdymas). Tyrime dalyvavo 43 mokytojai iš 11 mokyklų. Šio tyrimo rezultatas bus pateiktas metodinės knygos formatu, skaitmeninė metodinė priemonė kaip interneto svetainė.

Mokymai buvo nukreipti į dviejų svetainių išbandymą – „Edugen Playground“ (matematikos mokymosi platforma) ir „LearnLab“ (skaitmeninė mokymosi priemonė ir dalijimosi švietimo turiniu platforma).

Kūrybinėse dirbtuvėse buvo dalijamasi idėjomis, pamokų turiniu, generuojamos naujos idėjos, spendžiamos problemos. Šios kūrybinės dirbtuvės – tai gražus mokytojų ir mokslininkų tarpusavio bendradarbiavimo pavyzdys. Šių dirbtuvių rezultatas – kuriama interneto svetainė kaip mokymo priemonė.

R. Girdzijauskienė teigė, kad darbas su skaitmeninėmis platformomis dažnai suprantamas supaprastintai. Dirbant su mokytojais paaiškėjo, kad yra labai daug specifinių žingsnių, tokių kaip abejonės ir motyvacija, ugdymo tikslų ir skaitmeninių priemonių dermė, techniniai ir žmogiškieji ištekliai, dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos priemonės planuojant ugdymą, sąveika ir tinklaveika.

Projekto metu buvo išskirtos ir keturios svarbiausios vertybės: įtraukusis ugdymas ir mokinių įsitraukimas, visuminis / giluminis mokymasis, asmeninė pažanga ir personalizuotas mokymasis bei mokymasis bendradarbiaujant.

Prof. dr. Liudmilos Rupšienės pranešimas „Iššūkiai dėl dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos mokyklose – kaip mes šiandien esame pasirengę juos priimti?“

Prof. dr. Liudmila Rupšienė pristatė vieną iš šešių per projektą atliktų ataskaitų. Ji buvo rengta remiantis interviu su mokytojais, mokyklų vadovais, švietimo skyrių vadovais. Projekto metu buvo parengta ir knyga – mokslo populiarinimo leidinys, kuriame galima detaliau paskaityti apie dirbtinį intelektą, mokymosi analitiką, apie naudas ir situaciją įvairiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Ši knyga turės atvirą prieigą parengtoje svetainėje.

Remiantis surinktais duomenimis, didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūrė mokytojai naudodami „Edugen Playground“ ir „LearnLab“ platformas, buvo kompiuteriai ir planšetės. Dirbtinis intelektas ir mokymosi analitika yra įrankiai, kurie naudojami skaitmeninėse mokymosi platformose. Kad mokiniai galėtų naudotis tomis platformomis, jiems reikia kompiuterių: stacionarių, nešiojamųjų, planšetinių, kartais netgi išmaniųjų mobiliųjų telefonų. Mokyklos nepakankamai aprūpintos šiomis priemonėmis, tačiau šią problemą įžvelgia ne visi.

 Pranešėja, kalbėdama apie šią problemą Lietuvoje, panaudojo sąvoką „Digital Divide“, kai ne kiekvienas mokinys pamokoje ar namuose gali naudoti kompiuterius. Pranešime buvo pristatyti keturi kompiuterių trūkumo iššūkiai ir jų sprendimo scenarijai. L. Rupšienė atkreipė dėmesį, kad naujausia patvirtinta Švietimo plėtros programa numato priemonę vykdyti „EdTech“ skaitmeninę švietimo transformaciją, kuria siekiama pagerinti ugdymo rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį. Vienas iš rodiklių apima ir kompiuterių kiekį mokyklose.

Programos „Renkuosi mokyti!“ vadovės Agnės Motiejūnės pranešimas „Kas svarbu tėvams, kai mokyklose naudojamas dirbtinis intelektas ir mokymosi analitika?“

Agnė Motiejūnė savo pranešimą pradėjo paaiškinimu, kodėl kalbant apie dirbtinį intelektą ir mokymosi analitiką mokyklose mokinių tėvai yra taip pat svarbi grandis. Anot jos, tėvai šiame kontekste yra svarbūs, nes bet kuriame mokymosi procese norint sėkmingai įgyvendinti naujoves reikia visos bendruomenės įsitraukimo. Norint įdiegti naujus procesus, reikia, kad ir mokiniai, ir mokytojai, ir tėvai įsipareigotų ir įsitrauktų. Tai lemia sėkmę.

Suprantant tėvų vaidmens svarbą, buvo bandyta suvokti, kas lemia tėvų įsitraukimą ir tai, kad jie priima technologijas, turi palankius vertinimus. Tai kelia dar platesnį klausimą – kas apskritai lemia bet kokio žmogaus technologijų priėmimą. Pranešėja pristatė TAM modelį (Technology Acceptance Model), kuriame išskiriamos tam tikros gairės, penkis esminius momentus, lemiančius mūsų požiūrį į technologijas. Tai informuotumas, patirtos naudos, patirtas naudojimo lengvumas, požiūris į naudingumą ir naudojimo intencija. Tyrėjai ir mokslininkai, atlikę tyrimus pagal šį modelį apie tėvų vaidmenį, pastebi, kad, kai tėvai priima tokias technologijas, tai daro gana stiprią įtaką ir mokinių galimybėms tas technologijas mokymosi procese išnaudoti.

Lygiai taip pat yra svarbu kalbėti ir apie tėvų nerimą bei abejones. Iš pakankamai naujų tyrimų pastebima, kad tėvai dažnai nerimauja, jog, kai vaikai naudosis technologijomis, galbūt jie švaistys laiką, tai gali būti brangus procesas, jie gali susidurti su tam tikrais sveikatos iššūkiais, kibernetinėmis patyčiomis, dėl praleisto laiko internete sumažės kitos veiklos, pavyzdžiui, fizinis aktyvumas ar laikas su šeima. Taip pat yra atskiras nerimo blokas, kalbant apie prieinamumą. Dažnai tėvai nerimauja, ar bus galimybė ir namuose užtikrinti interneto, kompiuterio ar asmeninės erdvės prieinamumą.

Remiantis šiomis mokslinėmis prieigomis, Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, fiksuojant patirtis naudojant „Eduten“ ir „LearnLab“ platformas.

Mokinių ir tėvų apklausoje dalyvavo 388 tėvai. Apklausos tikslas buvo suprasti tėvų nuomonę apie jų vaikų klasėse diegiamas platformas, paremtas dirbtiniu intelektu ir integruojančias mokymosi analitiką. Apklausos uždaviniai buvo išanalizuoti, ką tėvai labiausiai vertina, kai jų vaikai mokosi platformose, dėl ko tėvai turi daugiausiai abejonių ir nerimo. Taip pat išanalizuoti tėvų galimybes užtikrinti vaiko prieinamumą platformų naudojimusi, jų lūkesčius ir ryšius su demografinėmis charakteristikomis, galinčiomis lemti tėvų motyvaciją ir barjerus.

Apibendrindama apklausos rezultatus, A. Motiejūnė teigė, kad tėvams svarbiausia informacijos dalijimasis, jie norėtų būti mokymosi proceso dalimi. Taip pat svarbu akcentuoti visuminę vaiko ūgtį, parodant, kaip platformų naudojimas yra integruojamas į holistinį vaiko ugdymą, nenureikšminant kitų esminių gebėjimų ir ugdymo dalių. Tėvams svarbi ir duomenų apsauga. A. Motiejūnė atkreipė dėmesį ir į kūrybišką tėvų įsitraukimą į mokymosi procesą – su mokinio amžiumi tėvų įsitraukimas į mokymosi procesą tampa vis retesnis, tad mokytojams ir administracijai siūloma ieškoti kūrybiškų būdų perteikti su naujovėmis susijusią informaciją.

Doc. dr. Aleksandros Batuchinos pranešimas „Norim dar“: mokiniai apie mokymosi analitiką ir dirbtinį intelektą mokyklose“

Savo pranešime doc. dr. Aleksandra Batuchina pristatė apklausose dalyvavusių mokinių nuomones apie mokymosi analitiką ir dirbtinį intelektą mokyklose.

Apklausa buvo atlikta remiantis keliais probleminiais klausimais: kokios yra sąlygos naudotis platformomis namuose ir mokykloje, kokie yra mokinių gebėjimai naudotis platformomis „Eduten Playground“ ir „LearnLab“, kokią naudą mokiniai mato dirbdami šiose platformose.

Apklausoje dalyvavo 397 1–8 klasių mokiniai iš dešimties mokyklų, dalyvavusių DIMA projekte. 245 mokiniai atsakinėjo į klausimus apie „Eduten Playground“, 152 mokiniai apie „LearnLab“ platformą, apklausoje dalyvavo 48,11 proc. berniukų ir 51,89 proc. mergaičių.

Apklausos rezultatai parodė, kad sąlygos naudotis skaitmeninėmis platformomis namuose yra nevienareikšmės: nors dauguma mokinių namuose turi galimybę prisijungti prie interneto, o didžioji dalis turi kompiuterį ar planšetę, tačiau vis dar lieka tokių, kurie šių priemonių neturi.

Mokyklose mokiniai mokymuisi gali naudoti mokyklos kompiuterius ir planšetes, tik visai nedaugelyje mokyklų mokiniai gali atsinešti savo asmeninius kompiuterius ar planšetes. Didžiosios dalies mokinių gebėjimai naudotis platformomis yra skirtingi, o tai ypač priklauso nuo amžiaus. Dauguma mokinių teigiamai vertina gautą naudą.

Norberto Airošiaus pranešimas „Ateities vizijos ir scenarijai“

Savo pranešime Norbertas Airošius pamėgino pasižiūrėti, kas keistųsi, jei tam tikrų dalykų svarbą pamažintume, kitų – padidintume, ir kas pasikeistų jei atvertume vietos analitikai.

Pranešime buvo pristatytas parengtas scenarijus, kuriame akcentuoti mokymosi profilis, mokinių motyvavimo elementai ir kylantys iššūkiai. Scenarijuje svarbiausios grandys – mokytojas, mokinys ir mokinio profilis, paremtas įvairiais dirbtinio intelekto modeliais, tiesiog vyksta tam tikra komunikacija, tam tikra analizė, teikiamas grįžtamasis ryšys. 

Pranešėjas atkreipė dėmesį į kelias scenarijuje pateiktas vizijas. Viena jų – kad visi vienos savivaldybės mokiniai mėgautųsi mokymu, išnaudotų savo galimybes ir taptų savarankiškais besimokančiaisiais visą gyvenimą. Remiantis kitų šalių patirtimi, išskirtos ugdymo, socialinė ir ekonominė sritys.

Ugdymo srityje pateikta ši vizija – pagerintas aukštos kokybės mokymo prieinamumas: didesnis mokomųjų dalykų, pamokų moderniuose kabinetuose ir profesionalų pasirinkimas. Besikeičiantys mokytojų vaidmenys bei lengvesnis idėjų ir gerųjų praktikų dalijimasis tarp ugdymo įstaigų. Socialinės srities vizija: pagerinta aplinka per prasmingų mokinių santykių kūrimą, supratingumo kultūros vystymą tarp skirtingų bendruomenių ir mokyklų. Ekonominėje srityje kaip vizija nurodytas efektyvus išteklių, laboratorijų ir mokymosi erdvių naudojimas.

Visos šios priemonės turėtų ugdyti mokinių atsakomybę mokytis, skatinti juos išbandyti naujus, įdomius dalykus ir suteikti tvirtus pagrindus.

Straipsnio šaltinis „Švietimo naujienos“
autorė Marija Sulaberidzė

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 vertinimas 100% (1 vertinimas)

Ši svetainė naudoja būtinus slapukus. Būtini slapukai įgalina pagrindines svetainės funkcijas. Svetainė negali tinkamai veikti be šių slapukų, juos galima išjungti tik pakeitus naršyklės nuostatas. Lankydamiesi svetainėje sutinkate, kad slapukai būtų naudojami. Slapukų politika