Krepšelis

Dar nieko nepasirinkote

Kaip patobulinti pamoką: nuo į(si)traukimo iki į(si)vertinimo

Tikslas

Plėtoti mokytojų įgūdžius sudarant prielaidas pamokos tobulinimui, siekiant geresnių mokinių mokymosi pasiekimų.

Trukmė:

40 akad. val. 

Moduliai:
  • Mokinio į(si)traukimas į ugdymo procesą kaip sėkmės garantas
  • Neuromokslo ir edukologijos mokslo aktualijos
  • Didaktinės strategijos: individualizavimas, diferencijavimas ir personalizavimas
  • Asmens ūgtis ir individuali pažanga: mokytojo ir mokinio perspektyvos

Tobuliname pamoką drauge: naujos mokytojų kolegialaus profesinio augimo formos mokykloje

Tikslas

Skatinti mokyklų bendruomenes veikti sutelktai dėl kiekvieno mokinio mokymosi pažangos; plėtoti bendradarbiavimą

Trukmė:

40 akad. val. 

Moduliai:
  1. Mokytojų profesinis gyvenimas ir profesinis augimas
    Mokytojų kolegialus bendradarbiavimas: evoliucija, tyrimų duomenys, būtinybės argumentai;
    Mokytojų bendradarbiavimas tobulinant pamoką: pamokos studija ir kitos formos;
    Kolegialus mokytojų profesinis augimas: praktikos bendruomenė, kolegų konsultavimas ir kt.
  2. Pasirinktos formos planavimas, įgyvendinimas savoje mokykloje, pristatymas kolegoms. 

Į mokinį orientuotas mokymas: strategijų ir metodų beieškant

Tikslas

Stiprinti mokytojų sisteminį gero mokymosi link vedančių ugdymo strategijų ir metodų suvokimą, atpažinimą ir pasirengimą taikyti ugdymo procese.

Moduliai:
  • Veiksniai darantys įtaką mokinio pasiekimams
  • Personalizuotas ugdymas – nauja ar gaivinama seniai pasitvirtinusi idėja?
  • Mokymo strategijos
  • Aktyvaus mokymo(si) metodai

Skaitmeninio ugdymo konsultantai

Tikslas

Įgalinti dalyvius pamokoje taikyti į skaitmeninę kompetenciją orientuotą mokymą(si) bei aktyviai naudoti inovatyvius IKT įrankius bei scenarijus.

Trukmė:

40 akad. val. 

Moduliai:
  • Skaitmeninių pokyčių valdymas mokykloje
  • Interaktyvių užduočių rengimo konsultacijos
  • IKT scenarijai skirtingų dalykų pamokose (konsultavimo praktika)

 

Ugdymo proceso organizavimas naudojant Microsoft Office 365

Tikslas

Įgalinti dalyvius pamokoje taikyti į skaitmeninę kompetenciją orientuotą mokymą(si) bei aktyviai naudoti inovatyvius Microsoft Office 365 IKT mokymui(si) skirtus įrankius ir scenarijus.

Trukmė:

40 akad. val. 

Moduliai:
  • Skaitmeninės kompetencijos ugdymas. Microsoft Office 365 vartotojo sąsaja.
  • IKT scenarijai naudojant Microsoft Office 365
  • Interaktyvių užduočių rengimo konsultacijos
     

Ugdymo proceso organizavimas naudojant GSUITE

Tikslas

Įgalinti dalyvius pamokoje taikyti į skaitmeninę kompetenciją orientuotą mokymą(si) bei aktyviai naudoti inovatyvius GSUITE ir susijusias IKT mokymui(si) skirtus įrankius ir scenarijus.

Trukmė:

40 akad. val. 

Moduliai:
  • Skaitmeninės kompetencijos ugdymas. GSUITE vartotojo sąsaja
  • IKT scenarijai naudojant GSUITE
  • Interaktyvių užduočių rengimo konsultacijos

Pamokos virsmas

Programa skiriama įvairių dalykų mokytojams suteikti naujų žinių ir plėtoti savo profesines ir bendrąsias kompetencijas: ugdymo turinio atrankos, planavimo, mokymosi proceso valdymo, pamokos planavimo ir organizavimo, struktūravimo kompetenciją, lygiavertės ugdymosi aplinkos kūrimo įvairių poreikių ir polinkių mokiniams (diferencijavimas ir individualizavimas), mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo kompetenciją. Mokytojai įgys komunikacinės kompetencijos įgūdžių, bendravimo ir bendradarbiavimo patirties, dirbant aktyviose darbo grupėse.
Šia programa siekiama formuoti pozityvius, prasmingus ir ilgalaikius pokyčius mokytojų veikloje, atrenkant ugdymo turinį ir jį planuojant, tikslingai organizuojant ugdymo procesą, individualizuojant UT pateikimą ir diferencijuojant veiklas skirtingų poreikių ir gebėjimų mokiniams. Programos metu įgytos ir patobulintos kompetencijos padės mokytojams sėkmingai planuoti pamoką, kūrybiškai pasirinkti veiklą, kuri atliepia pamokos tikslams, padės ugdymosi rezultatą susieti su konkrečia gyvenimiška patirtimi, patikėti savo galėjimu keistis ir keisti pamokos kokybę ir įtakoti mokinių pasiekimus.
Programos metu didelis dėmesys bus skiriamas vertinimui kaip pagalbai ugdymui. Aptarsime vertinimo tipų tikslus, praktiškai parinksime tiems tikslams vertinimo metodikas, dalinsimės patirtimi kaip vertinimo procesą paversti PAGALBA mokantis.

Trukmė:

40 akad. val. 

Moduliai:
  • Mąstymo gebėjimų ugdymas
  • Detalus temos planavimas
  • Vertinimas kaip pagalba mokantis
  • Pamokos struktūros kokybė
Tikslas:

Tobulinti mokytojų dalykines ir bendrąsias kompetencijas, siekiant švietimo kokybės.

Uždaviniai:
  1. Keisti mokymo praktiką, remiantis šiuolaikiška pamokos struktūra, kai prioritetas – mąstymo gebėjimų ugdymas.
  2. Diegti veiksmingus metodus mokymo(si) procese, kai vertinimas tampa pagalba mokantis.
  3. Kurti naujos kokybės kultūrą pamokoje.

Mokyklos galios stiprinant tėvų įsitraukimą į vaikų mokymąsi

Vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos mokinių pasiekimams, - mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas (NMVA 2018 m. metinis pranešimas). Geros mokyklos koncepcija (2015) pabrėžia mokyklos ir šeimos partnerystės svarbą, akcentuoja bendruomeniškumą, tarpusavio santykių grindimą humaniškais geranoriškumo, pagarbos, pasitikėjimo, solidarumo, lygiateisiškumo principais. Stiprūs ryšiai tarp vaikų, tėvų ir mokytojų turi užtikrinti ugdymo tikslų įgyvendinimą. Lietuvos mokykla juda įtraukiojo ugdymo linkme, kur itin svarbus mokyklos bendruomenės vaidmuo. Visus mokinius į ugdymą įtraukiančioje mokykloje kiekvienas jos narys jaučiasi priimtas ir svarbus, vyrauja pagarbos vienas kitam atmosfera, mokyklos, tėvų ir platesnės bendruomenės partnerystė. Programos „Renkuosi mokyti!“ 2019 m. atliktas tyrimas rodo, kad mokyklos ir tėvai ieško naujų bendradarbiavimo tiltų, tačiau vis dar pasitaiko neigiamų bendravimo ir tarpusavio santykių patirčių, stokojama aktyvesnio tėvų įsitraukimo į vaikų mokymąsi bei glaudesnių ryšių su kitais tėvais.
Siūloma programa orientuota į bendradarbiavimo su tėvais kaip vaikų mokymosi ir mokyklos partneriais stiprinimą. Mokymų metu bus nagrinėjamos mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo problemos bei jų sprendimo būdai, analizuojamos veiksmingos Lietuvos mokyklų praktikos. Remiantis konkrečios mokyklos situacijos analize mokymų dalyviai bus skatinami peržiūrėti mokyklos komunikacinę politiką ir rengti/atnaujinti mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo strategiją.

Trukmė:

40 akad. val. 

Moduliai:
  • Tėvų įsitraukimo į vaikų mokymąsi svarba, būdai, iššūkiai, galimybės. Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo teorija ir praktika.
  • Dalyviams skiriami namų darbai – savarankiškas mokytojų darbas su atskirų klasių tėvais (tyrimas ir naujų formų išbandymas).
  • Kaip kartu spręsti vaikų ugdymo problemas, kaip formuoti naują mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo politiką.
  • Lektorių konsultacijos įgyvendinant naują (atnaujintą) mokyklos bendradarbiavimo su tėvais strategiją.
Uždaviniai:
  1. Aptarti tėvų vaidmens vaikų mokymuisi svarbą.
  2. Išsiaiškinti įvairius tėvų įsitraukimo į vaiko mokymąsi aspektus ir būdus.
  3. Supažindinti su veiksmingomis Lietuvos mokyklų ir tėvų bendradarbiavimo praktikomis.
  4. Išbandyti naujas bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais formas. Parengti (atnaujinti) mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo strategiją.Parengti (atnaujinti) mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo strategiją.

Vertinimo politikos formavimas mokykloje

Programa parengta vadovaujantis naujausia mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo samprata, įtvirtinta Geros mokyklos koncepcijoje, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše ir kt. dokumentuose. Formuojamasis vertinimas – didžiausią įtaką mokinių mokymosi pažangai turintis veiksnys (J. Hattie), dėl to labai svarbi bendra mokyklos vertinimo politika, pasiekianti kiekvieną vaiką. Mokymų metu bus aptartos vertinimo sampratos, analizuojama vertinimo praktika klasės ir mokyklos lygmeniu, akademinių pasiekimų vs bendrųjų kompetencijų vertinimas, formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo santykis. Bus nagrinėjamos emocinio mokyklos klimato ir vertinimo sąsajos.

Trukmė:

24 akad. val. 

Moduliai:
  • Geros mokyklos koncepcijos ir Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo nuostatų įtaka vertinimo politikos mokykloje formavimui.
  • Formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo strategijos. Pažangos samprata ir jos vertinimo būdai.
  • Savarankiškas darbas
Uždaviniai:
  1. Aptarti Geros mokyklos koncepciją ir Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo aprašą kaip pamatinius šiuolaikinį vertinimą reglamentuojančius dokumentus.
  2. Analizuojant vaizdo įrašuose pateiktus praktinius pavyzdžius, aptarti aktualius didaktinius aspektus – pamokos uždavinio ir kriterijų formulavimą, pažangos ir pasiekimų vertinimą ir gautos informacijos panaudojimą.

ĮGALINIMAS – lyderystės ir ugdymo praktika

Programa atliepia organizacijų poreikį labiau sutelkti žmones, padėti jiems tapti aktyviais veikėjais ir pokyčių įgyvendintojais bei kūrėjais, o ne tais, kurie laukia nurodymų. Susiduriant su daug neapibrėžtumo bei neturint didelių finansinių resursų, programos dalyviai įgaus žinių ir praktikos kaip pasitelkti psichologiją ir padėti darbuotojams ir partneriams jaustis labiau įgalintais savo bendruomenėje. Klasėje – įgalinimo praktika padeda mokiniams tapti aktyviais pamokos dalyviais, būti atsakingais už savo mokymąsi ir motyvuoti geresniam rezultatui, išmokti priimti sprendimus, įgyvendinti pokyčius. Programa taip pat atliepia mokymosi poreikius ir savivaldaus mokymosi kompetencijos stiprinimo aktualumą. Gali padėti mokytojams padidinti metodų ir priemonių arsenalą motyvuoti mokinius siekti sėkmės.

Trukmė:

40 akad. val. 

Moduliai:
  • Įgalinimas – šiuolaikinio vadovo įrankis
  • Kolegialus įgalinantis mokymasis
  • Įgalinimas klasėje
  • Savarankiškas darbas
  • Nuotolinė konsultacija
Tikslas:

Suteikti žinių bei pateikti rekomendacijas kaip įgalinti savo mokyklos bendruomenę

Uždaviniai:
  1. Supažindinti su šiuolaikiniais lyderystės modeliais ir įgalinimo samprata pasidalytosios lyderystės kontekste.
  2. Supažindinti su įgalinimo modelio struktūra, konkrečiais metodais, pavyzdžiais ir rekomendacijomis.
  3. Pritaikyti modelį analizuojant savo patirtis.
  4. Įgyti praktikos per pratybas.
  5. Suplanuoti ir išbandyti įgalinimo planus/metodus savo organizacijai/ klasei

Komandų meistriškumas

Bendradarbiavimas - svarbus šiuolaikinės vadybos principas ir praktikų sistema, padedanti kurti veiksmingą, inovatyvią organizaciją, motyvuoti žmones, geriausiai panaudoti jų kompetencijas, priimti kokybiškus sprendimus. Švietimo organizacijose vis dar diskutuojama, kodėl ir kaip bendradarbiavimas gali būti naudingas, įgyvendinant mokyklos misiją, arba bendradarbiavimas yra deklaruojamas kaip principas, bet trūksta konkrečių procesų, praktikų, įrankių, padedančių realizuoti šį principą.

Trukmė:

40 akad. val. 

Moduliai:
  • Komandos: kas, kodėl ir kaip
  • Savarankiškas darbas - Komandos efektyvumas – tyrimas savo organizacijoje
  • Sprendimų priėmimas komandoje
  • Komunikacija komandoje: sudėtingų situacijų įveikimas
  • Mokymasis komandoje
  • Savarankiškas darbas
Tikslas:

Tobulinti gebėjimą kurti, stiprinti ir įtvirtinti bendradarbiavimo kultūrą per vertybes, procesus, konkrečias praktikas ir metodus.

Uždaviniai:

Supažindinti su bendradarbiavimo švietimo įstaigoje samprata ir jos raida. Supažindinti su bendradarbiavimo kultūros diegimo principais ir metodais. Praktiškai išbandyti šiuolaikiškas praktikas, dalintis gerosiomis patirtimis.

Dialogas. Konfliktai. Nesmurtinė komunikacija (NVC)

Programa skirta mokytis kurti ir palaikyti savo aplinkoje dialogo kultūrą. Mokymai apima dialogo – konstruktyvaus ir rezultatyvaus pokalbio tematiką, konfliktų valdymo ir NVC* temas. Tokiu būdu, šia programa siekiama pagerinti ne tik santykių kokybę bet ir prisidėti prie geresnės darbinės atmosferos kūrimo, efektyvesnės asmeninės lyderystės, darnesnės komandos ir kitų sričių, kurioms svarbi komunikacijos kokybė.
Ši programa taip pat naudinga asmeninės emocinės kompetencijos praplėtimo prasme – geriau suvokiant savo bendravimo elgesio specifiką, galima ne tik efektyviau ją koreguoti, bet ir geriau suprasti aplinkinius ir padėti jiems keistis.
Šios programos metu dalyviai gaus eilę praktinių, gyvenime pritaikomų rekomendacijų ir pasitreniruos jas išbandyti.

*Nesmurtinės komunikacijos (Nonviolent communication, NVC) elgesio modelis – tai gebėjimas siekti savo tikslų, išsaugant draugiškus santykius ir pagarbą kitiems. Santykis, kuriame nėra pralaimėjusųjų.

Trukmė:

40 akad. val. 

Moduliai:
  • Dialogas. Principai ir metodai
  • Konfliktų valdymas
  • NVC (nesmurtinės komunikacijos) metodas ir jo taikymas
  • Konsultacija
  • Savarankiškas darbas
Tikslas:

Suteikti žinių ir įrankių arsenalą, leisiantį kurti kokybiško dialogo kultūrą. Išmokyti konstruktyviai išeiti iš konfliktinių situacijų. Padėti darbines ir gyvenimo problemas spręsti be nereikalingų pykčių.

Uždaviniai:
  1. Išmokyti konstruktyvaus ir pagarbaus dialogo
  2. Praktikuoti aktyvaus klausymo ir kitus metodus
  3. Suprasti konfliktų priežastis ir „psichologinę anatomiją“
  4. Išmokti konstruktyviau elgtis konfliktų metu
  5. Išmokti spręsti savo darbines ir profesines problemas pagarbiai, bet ir rezultatyviai (įvaldyti NVC metodiką)
  6. Padėti konstruktyviai spręsti problemas kitiems.
  7. Įgyti praktikos per pratybas"

Koučingas (ugdymo pokalbis)

Koučingas, arba ugdymo pokalbis – nedirektyvus būdas padėti kitam žmogui išspęsti tai, kas jam aktualu.
Koučingas suteikia galimybę žmogui tobulėti maksimaliai išnaudojant savo paties resursus. Tai reiškia sugebėjimą įgyvendinti pokytį ir būti jo autoriumi. Savo esme koučingo pokalbis skatina savarankiškos, kūrybiškos, atsakingos, sugebančios savarankiškai mokytis asmenybės formavimą (-si).
Koučingo principai atliepia švietimo lyderystės sampratoje akcentuojamą partnerišką santykį, konsultuojamojo atsakomybę bei galimybę pačiam priimti sprendimus.

Trukmė:

40 akad. val. 

Moduliai:
  • Koučingo pokalbio principai ir įgūdžiai
  • Koučingo pokalbio įgūdžių tobulinimas. Metodai
  • Koučingas: sudėtingos situacijos. Koučingo principų pritaikymas savo profesinėje veikloje
  • Konsultacija
  • Savarankiškas darbas
Tikslas:

Suteikti dalyviams žinių apie ugdymo pokalbio (koučingo) principus. Suteikti bei tobulinti šiam tikslui reikalingus pokalbio vedimo įgūdžius.

Uždaviniai:
  1. Suteikti žinių apie:
    • Koučingo principus;
    • Koučingo etapus, etapų užduotis ir metodus
    • Sudėtingas koučingo situacijas ir jų sprendimo būdus.
  2. Plėtoti įgūdžius:
    • aktyvaus klausymosi
    • klausimų formulavimo
    • autentiško, partneriško santykio kūrimo
    • tikslų formulavimo
    • sutarties sudarymo
    • pokyčio skatinimo bei įvertinimo
  3. Akcentuoti vertybes ir nuostatas:
    • autentiškas santykis su klientu;
    • pasidalintoji lyderystė ir bendradarbiavimas skatina pažangą;
    • partneriškas darbas su klientu;
    • pokyčių įgyvendinimo sistemiškumo svarba;
    • ugdymo ir saviugdos kultūros.
  4. Aptarti koučingo pokalbio pritaikymą:
    • Vadovavimo ir lyderystės srityje;
    • Mentorystėje;
    • Mokytojo darbe.

Psichologinis atsparumas. Gyvenimo balansas

Programa skirta padėti vadovams, mokytojams ir kitiems švietimo sistemos darbuotojams tapti psichologiškai atsparesniems ir taip pagerinti savo gyvenimo ir darbo kokybę. Poreikis ypač aktualus dabartinėje, pilnoje pokyčių, sunkiai prognozuojamoje situacijoje.
Šia programa siekiama dalyviams suteikti įgūdžių, kurie padės lengviau įveikti stresines situacijas, kokybiškiau atsistatyti po patirtų įtampų. Taip pat ši programa kelia tikslą padėti dalyviams atlikti savo asmeninio ir profesinio gyvenimo psichologinį auditą ir suplanuoti realistiškus žingsnius, leidžiančius pasiekti norimą situaciją.
Programa remiasi RET (racionaliosios emocijų terapijos), kognityvinės ir elgesio psichologijos bei koučingo principais.

Trukmė:

40 akad. val. 

Moduliai:
  • Psichologinis atsparumas. Streso valdymas
  • Asmeninio ir profesinio gyvenimo balansas
  • Asmeninių pokyčių įgyvendinimas
  • Konsultacija
  • Savarankiškas darbas
Tikslas:

Padėti dalyviams geriau tvarkytis su stresinėmis situacijomis, lengviau identifikuoti ir išvengti potencialių stresorių, įvertinti ir koreguoti savo asmeninio ir profesinio gyvenimo balansą.

Uždaviniai:
  1. Padėti dalyviams suprasti streso poveikį
  2. Padėti įsivertinti asmeniškai patiriamą stresą ir tipines situacijas
  3. Įsivertinti savo individualias stipriąsias ir silpnąsias sritis.
  4. Apžvelgti rekomendacijas, kaip padėti sau, mažinant streso žalą.
  5. Atlikti savo profesinio ir asmeninio gyvenimo balanso analizę ir padaryti sąmoningus sprendimus – ką ir kaip verta koreguoti.
  6. Įgyti praktikos per pratybas. Išbandyti skirtingus streso valdymo metodus.
  7. Suplanuoti individualią strategiją, kaip pritaikyti seminare išbandytą metodą (-us).

Sudėtingos situacijos. Konfliktų valdymas

Programa skirta padėti vadovams, mokytojams ir kitiems švietimo sistemos darbuotojams stiprinti savo gebėjimą efektyviai veikti iškilus nenumatytoms sudėtingoms situacijoms. Šis poreikis tiek vadovo, tiek mokytojo darbe gana akivaizdus – darbas mokykloje susijęs su dideliu neapibrėžtumo, netikėtų situacijų, įvairaus spaudimo, sudėtingų reikalavimų kiekiu.
Šia programa siekiama dalyviams suteikti įgūdžių, kurie padės būti atsparesniam profesinio perdegimo sindromui, padidins galimybes lengviau susitvarkyti su sudėtingomis darbinėmis situacijomis (ypač emocijų ir santykių sferose), efektyviau reaguoti į stresą keliančius veiksnius, ypač – konfliktines situacijas.
Programa remiasi RET (racionaliosios emocijų terapijos), kognityvinės ir elgesio psichologijos principais.

Trukmė:

40 akad. val. 

Moduliai:
  • Kaip elgtis sudėtingose situacijose
  • Streso valdymas
  • Konfliktų valdymas
  • Konsultacija
  • Savarankiškas darbas
Tikslas:

Suteikti žinių ir įgūdžių efektyviau suvaldyti sudėtingas (ypač – konfliktines) situacijas, tokiu būdu padidinti gebėjimą reaguoti konstruktyviai.

Uždaviniai:
  1. Padėti dalyviams įsivardinti objektyvias ir subjektyvias psichologines grėsmes profesinėje sferoje.
  2. Įsivertinti savo individualias stipriąsias ir silpnąsias sritis.
  3. Supažindinti su psichologiniais šių grėsmių įveikimo principais.
  4. Pateikti praktinių rekomendacijų, kaip įveikti sudėtingas situacijas, kaip konstruktyviai elgtis iškilus konfliktui.
  5. Įgyti praktikos per pratybas.
  6. Suplanuoti individualią strategiją, kaip pritaikyti seminare išbandytą metodą (-us).

Klasės sutelktumo stiprinimas pasitelkiant patyriminio ugdymo metodus

Mokinio mokymosi sėkmė dažnai priklauso ne tik nuo jo asmeninių pastangų ir gebėjimų, bet ir nuo atmosferos klasėje, kurioje jis auga bei mokosi. Todėl vienareikšmiškai verta skirti dėmesio klasės, kaip atskiro socialinio organizmo atmosferos peržiūrai, auginimui bei gerinimui. Išankstinis dėmesys padeda tiek konfliktų bei patyčių prevencijai (kurių sprendimas vėliau pareikalauja daug laiko ir jėgų), tiek ir mokinių mokymosi rezultatams. Esant saugiai ir tvariai atmosferai klasėje, formuojantis nuoširdžiam ir tvariam santykiui tarp mokinių, jie tampa palaikymo “resursu” vienas kitam, tampa emociškai atsparesni mokykloje tūnantiems išbandymams (pvz. egzaminams) ar mokytojų/klasės auklėtojų kaitai.
Pagrindinis ir stipriausias katalizatorius atmosferai tarp mokinių pamatuoti ir gerinti yra bendra patirtis. Dažnai žinių ir vertybių lygmenyje sunkiai įvardinami dalykai greitai atsiskleidžia praktinėse grupinėse užduotyse, kuri reikia esamuoju laiku išspręsti vieną, ar kitą problemą, atlikti simuliaciją. Visais lygmenimis įtraukiančios užduotys apnuogina santykius, išryškindamos stipriąsias ir silpnąsias jų puses. Kitaip tariant patyriminis ugdymas gali tapti tiek ir priemone pamatuoti atmosferą grupėje, tiek ir būdu ją gerinti.

Trukmė:

40 akad. val. 

Moduliai:
  • Įvadas – pagrindiniai grupės raidos etapai.
  • Klasės vadovo pozicija skirtingais grupės raidos etapais, klasės atmosferos stebėsena.
  • Patyriminių ugdymo metodų pristatymas ir išbandymas.
  • Individualaus grupės sutelktumo portfolio (aplanko), padėsiančio dirbti su klasės mokiniais sudarymas.
  • Savarankiškas darbas.
Tikslas:

Žvelgiant sistemiškai, klasės sutelktumas ir emocinė atmosfera dažnai nugula ant auklėtojo (kuris dažnai yra mokytojas dalykininkas), klasės kuratoriaus ar soc.pedagogo pečių. Šių tęstinių mokymų tikslas yra (1) supažindinti mokytojus, socialinius pedagogus, mokyklos psichologus bei administraciją su pagrindiniais klasės, kaip socialinės grupės elgesio principais, išsiaiškinti pagrindinius dėsningumus, padėsiančius supasti ir prognozuoti galimą mokinių elgesį klasėje. (2)Susipažinus, patyriminio ugdymo metodų pagalba išmokti juos atpažinti ir esant reikalui atlikti intervenciją, grupę kreipiant norimų vertybių performavimo ar mokymosi rezultatų linkme. (3) Įgyti praktinių patyriminio ugdymo įgūdžių, padėsiančių didinti grupės sutelktumą, sustiprinti mokinių tarpusavio socialinį - emocinį ryšį, vedantį į kiekvieno mokinio potencialo atskleidimą ir mokymosi sėkmę.

Uždaviniai:

Mokymų programos uždaviniai apima teorinį ir praktinį lygmenis:
Suprasti ir atpažinti pagrindinius klasės (kaip socialinės grupės) raidos etapus ir įvardinti jiems būdingus bruožus;
Atrasti savo, kaip klasės vadovo, ar klasės kuratoriaus vertybinę poziciją kiekvieno iš etapo atžvilgiu;
Remiantis patyriminio ugdymo principais susikurti savo intervencijos strategiją, padėsiančią grupei pereiti į kitą etapą, ar ją labiau sutelkti;
Išmokti ir atrasti praktinių patyriminių užduočių ar metodinių priemonių rinkinį, vesiantį grupę sutelktumo, ryšio tvarumo bei savipagalbos link;
Ugdyti refleksijos, stebėjimo, savirefleksijos, socialinio dėmesingumo įgūdžius.

Šiuolaikinės mokymosi strategijos. Pamokos kokybės gerinimas

Vykstant paradigmų kaitai mokinių bendrosios ir esminės dalykinės kompetencijos taip pat reikalauja keisti ugdymo praktiką pamokoje, nes nepakanka tik išaiškinti dalyko turinį ir patikrinti, kaip mokiniai įsiminė (V. Tamašauskas, 2019). Įvairiuose tyrimuose išryškėja, kad viena iš ugdymo kokybės trūkumo priežasčių yra ne tik komandinio pedagogų darbo bet ir mokinių įgalinimo pamokose stoka. Siekiant įgalinti mokinius ypač pabrėžiamos aktyvių mokymosi metodų teikiamos galimybės, savivaldus mokinių mokymasis – aktyvūs mokymosi metodai suaktyvina mąstymą, atsakomybė pasidalinama su besimokančiuoju, ugdomi aukštesnieji mąstymo gebėjimai. Visa tai sukuria erdvę mokiniams sąmoningai įsivertinti savo mokymąsi, ypač kuomet mokytojai taiko vertinimo ugdant strategijas ir metodikas.

Programos uždaviniai:
  1. Supažindinti su perėjimui nuo mokymo link mokymosi būdingų aspektų bruožais;
  2. Supažindinti su aktyvių mokymosi metodų ir savivaldaus mokymosi taikymo galimybėmis pamokoje;
  3. Supažindinti su kolegialaus bendradarbiavimo samprata ir pritaikymo būdais mokykloje;
  4. Supažindinti su į(si)vertinimo ugdant samprata ir taikymo galimybėmis bei nauda pamokoje;
Trukmė:

40 akad. val. 

Programą sudaro:

I modulis. Nuo mokymo link mokymosi. 

II modulis. Kolegialus bendradarbiavimas ir įsivertinimo duomenų panaudojimas.

III modulis. Tikslingas aktyvių mokymosi metodų taikymas.

IV modulis. Į(si)vertinimas ugdymui.

Mokyklos veiklos tobulinimo tyrimas mokinių ugdymo problemoms spręsti

Lietuvos mokyklose palaipsniui įsigali naujos mokytojų profesinio augimo formos: mokytojai daugiau dirba kolegialiai, stebi vieni kitų pamokas ir teikia grįžtamąjį ryšį, kartu veikia įvairiose bendradarbiaujančiose grupėse. Pasak A.Kennedy, tyrinėjančios mokytojų profesinio augimo modelius,  seminarinis bei kaskadinis mokytojų mokymasis padeda tik susipažinti su nauja informacija, gauti impulsų praktikos pokyčiams, tad negalima tikėtis, kad ugdymo praktika keisis iš karto.  Kiti modeliai: veiklos tyrimas, praktikų bendruomenė ir kt. padeda siekti gilesnių ir ilgalaikių praktikos pokyčių, atrasti konkrečiam mokytojui ir mokyklai tinkamus problemų sprendimus bei veiklos būdus. Mokytojų profesiniam augimui ir mokyklos tobulėjimui yra būtinas mokytojų bendradarbiavimas, kadangi tik bendradarbiaudami galime įgyvendinti vieningą mokyklos pedagoginę programą, galime mokytis vieni iš kitų panaudojant vidinius mokyklos išteklius. Pasak E.Ferrance, veiklos tyrimas – tai vyksmas, kurio metu mokyklos bendruomenės nariai, taikydami mokslinio tyrimo metodus, nuosekliai ir atidžiai tiria savo pačių vykdomą ugdymo veiklą bei ją tobulina. Tai yra veiksminga, kadangi mokytojai ir mokyklų vadovai geriausiai gali išspręsti savo pačių įvardintas problemas; jie geriau dirba tuomet, kai  patys gali atrasti ir pasirinkti tinkamiausius veiklos metodus; bendras darbas su kolegomis padeda kiekvienam profesiškai tobulėti ir kartu siekti mokyklos kaitos jų pasirinktose srityse. Šioje programoje bus mokomasi planuoti ir įgyvendinti mokyklos lygmens veiklos tyrimus, kurie padėtų mokykloms spręsti aktualias mokinių ugdymo problemas, tuo pačiu plėtojant mokytojų profesines kompetencijas ir kolegialaus bendradarbiavimo gebėjimus.

Programos uždaviniai:
  • Skatinti mokyklų bendruomenes efektyviai spręsti mokinių ugdymo problemas;
  • Tobulinti mokytojų ir vadovų tyrėjų kompetencijas;
  • Pristatyti veiklos tyrimo metodą kaip pažangų mokytojų profesinio tobulėjimo ir mokyklos kaitos įrankį;
  • Sudaryti sąlygas programoje dalyvaujančių mokyklų mokytojams suplanuoti ir įgyvendinti veiklos tyrimą, gaunant lektorės konsultacijas ir grįžtamąjį ryšį.
 Trukmė:

48 akad. val. 
3 seminarai  po 6 akad. val., 30 val. savarankiško darbo. 

Programą sudaro:

I modulis

Mokytojų profesinio augimo modeliai. Mokytojų kolegialus bendradarbiavimas: kodėl jo reikia.
Veiklos tyrimas bei jo rūšys. Pamokos studija- veiklos tyrimo rūšis, skirta pamokos tobulinimui;
Veiklos tyrimo ciklas: problema, planavimas, veikla, refleksija.
 

II modulis

Mokyklų išsikeltų probleminių klausimų bei studijuotos teorinės literatūros analizės pristatymas, kolegialaus grįžtamojo ryšio teikimas;
Duomenų rinkimas ugdymo praktikos tobulinimui: stebėjimas, mokinių interviu;
Stebėjimo, interviu praktika;
 

III modulis

4-oji veiklos tyrimo pakopa- refleksija;
Veiklos tyrimo planų bei įgyvendinimo žingsnių refleksija;
Veiklos korekcija veikimo metu.

Ankstyvasis meninis ugdymas (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams)

Kaip turint specifines vaiko raidos žinias susieti jas su meninės veiklos organizavimo kūrybiniais ir pedagoginiais instrumentais?

 Mokymų metu mokytojai teoriškai ir praktiškai susipažins, kaip galima organizuoti vaidybos, šokio, muzikavimo raiškas ir gavę pamokų organizavimo metodines rekomendacijas su vaizdinės medžiagos paketu, gebės jas savarankiškai pritaikyti užsiėmimuose su vaikais.

Didžiausią dalį programos sudaro pamokų organizavimo praktiniai pavyzdžiai ir metodinės rekomendacijos, programoje dalyvaujantiems pedagogams suteikiama prieiga net prie 20 skirtingų pamokų organizavimo metodikų, kuriose rasite:

  • skirtingų tautų pasakų vaidinimo video ir metodines rekomendacijas,
  • greitakalbės/ketureilio interpretavimo video ir metodines rekomendacijas,
  • šokių pagal lietuvių liaudies muziką video ir metodines rekomendacijas,
  • ritmikos skirtingais instrumentais pagal klasikinę muziką video ir metodines rekomendacijas,
  • veiklų organizavimo, pasakų, greitakalbių bei eilėraščių aprašą.

 Šia programa siekiama, kad mokytojai:

  1. susipažintų su vaiko amžiaus raidos bei meninės raiškos sąsajų galimybėmis;
  2. patys praktiškai išmėgintų vaidybines, šokio, muzikavimo, dailės veiklas;
  3. praktiškai pritaikytų siūlomas veiklas dirbant su vaikais;

atrastų kitokių švenčių, atitinkančių vaikų percepcinius poreikius, organizavimo galimybes.

Trukmė:

40 akad. val. 

Programą sudaro:

I dalis - Vaikų amžiaus raidos ir meninių veiklų organizavimo sąsajos; Vaidybinės, šokio, muzikavimo, dailės veiklų organizavimo galimybės

II dalis  - savarankiškas darbas, remiantis pateikta metodine medžiaga ir vaizdo įrašų paketu;

III dalis - Švenčių organizavimas, atsižvelgiant į vaikų percepcinius poreikius; Gerosios praktikos pavyzdžių analizė, grįžtamasis ryšys

Dėl mokymų kreipkitės el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba telefonu 8 629  42 242.

Naujienlaiškių prenumerata

Paslaugų teikimo sąlygos: VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“ svetainėje įvesdami savo el. pašto adresą galite užsisakyti naujienlaiškius, kurių pagalba Jus informuosime apie mūsų organizuojamus mokymus, renginius ar pasidalinsime kita jums aktualia informacija ir naujienomis. Užsisakius naujienlaiškį, Jūsų el. pašto adresą naudosime remdamiesi Jūsų sutikimu, kurį galite bet kuriuo metu atšaukti atsisakydami prenumeratos. Tvarkant duomenis Jūsų el. pašto adresą priskirsime tam tikrai prenumeratorių kategorijai, kurią prenumeruodami pasirenkate. Tai darome tam, kad galėtume pateikti labiau individualizuotus pasiūlymus. Prenumeratorių kategoriją galėsite bet kada pakeisti ar atsisakyti pakartotinai užpildę prenumeratos informaciją. Išsiuntus naujienlaiškį, programa renka statistinius duomenis apie Jūsų veiksmus su naujienlaiškiu, pavyzdžiui ar atidarėte ir kada el. laišką, kokias ir kada paspaudėte nuorodas, programa fiksuoja naudotojo IP adresą, įrenginio bei naršyklės, kuriuos naudojote laiškui atidaryti, versiją. Su Jūsų el. pašto adresu susijusią statistiką saugome 2 metus nuo to momento, kai paskutinį kartą atsidarėte naujienlaiškį. Jūsų el. pašto adresą naujienlaiškių siuntimo tikslu tvarkysime iki Jūsų atsisakymo gauti Mokyklų tobulinimo centro informacinius pranešimus. Atsisakyti prenumeratos galite naujienlaiškio apačioje paspausdami atitinkamą nuorodą arba rašydami adresu info@mtc.lt
Aš sutinku su Paslaugų teikimo sąlygos
Viešoji įstaiga „MOKYKLŲ TOBULINIMO CENTRAS“ įmonės kodas 124631338, įsikūrusi kultūros ir švietimo centro „Vilniaus mokytojų namai“ Mokymosi ir informacijos centre II a. Vilniaus g. 39 LT-01119 Vilnius Tel. +370 5  212 7183 El. paštas: mtc@mtc.lt Mūsų darbo laikas: I - IV 9 - 18 val., V 9 - 17 val. Žemėlapis
Projekto „Renkuosi mokyti!“ tel. +370 5  212 7173 El. paštas: info@renkuosimokyti.lt