Lietuvos mokyklos intensyviai ruošiasi ugdymo programų atnaujinimui, planuojama, kad 2023-2024-aisiais mokslo metais mokyklos pradės dirbti pagal atnaujintas programas. Atnaujinant ugdymo turinį siekiama, kad jis būtų prasmingesnis mokiniams, labiau atsiskleistų sąsajos tarp skirtingų mokomųjų dalykų, mokymosi sričių, realaus gyvenimo ir mokymosi kontekstų, būtų suderinti ugdymo tikslai, mokymosi siekiniai, pedagogikos principai, mokymo strategijos ir mokymosi pažangos vertinimo būdai. Be to, atnaujinant programas norima įgalinti mokytojus priimti savarankiškus sprendimus ir taikyti lankstų požiūrį į ugdymo programą. Svarbiausi atnaujinamų programų akcentai yra mokinių kompetencijų ugdymas, tam pasitelkiant mokomuosius dalykus, ir galimybė mokytojams pasirinkti 30 proc. turinio. Į kompetencijas orientuoto ugdymo turinio įgyvendinimas reikalauja visos mokyklos bendruomenės susitelkimo, vadybinių sprendimų, vidinės ir išorinės komunikacijos, savitarpio pagalbos sistemos sukūrimo, tad dalyvaudami šioje programoje turėsite galimybę išsiaiškinti ugdymo turinio atnaujinimo pagrindus ir susiplanuoti šio proceso žingsnius jūsų mokykloje. Programoje remiamasi Lietuvos ir kitų šalių atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimo patirtimis, konkrečiais Lietuvos mokyklų pavyzdžiais.
Mokymo programa grindžiama aktyviu dalyvių įsitraukimu. Trumpos įtraukiančios paskaitos ir praktinės veiklos: diskusijos, kūrybinės ir planavimo užduotys
8 akad. val.
Mokyklos pageidavimu galima surengti papildomus susitikimus, skirtus susitarimų paieškai mokyklos bendruomenėje. Programa gali būti įgyvendinama ir gyvai, ir virtualiai.
Dr. Eglė Pranckūnienė, Mokyklų tobulinimo centro, programos „Renkuosi mokyti!" viena iš steigėjų, nacionalinio projekto „Lyderių laikas“ savivaldybių veiklos vadovė, mokymo programų mokytojams, vadovams ir mokyklų bendruomenėms kūrėja, švietimo lyderystės konsultantė, švietimo procesų tyrėja, aktyviai besidominti ir dalyvaujanti ugdymo turinio atnaujinimo procese. Lektorė dalijasi savo patirtimi straipsniuose, knygose, nacionalinėse bei tarptautinėse konferencijose.
Mokymų programa skirta mokyklų bendruomenių nariams (administracijai, mokytojams, švietimo pagalbos specialistams), kurie nori išsiaiškinti, kas yra įtraukusis ugdymas, suprasti šio ugdymo svarbą mokyklai ir visam švietimui bei pažinti pagrindinius įrankius, reikalingus sėkmingam įtraukiojo ugdymo diegimui savo mokykloje.
Šios programos metu yra pristatoma įtraukiojo ugdymo samprata Lietuvoje ir Europoje, pateikiamas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo planas ir pavyzdžiai. Per praktines veiklas dalyviai susipažįsta su 3P (3A) modeliu bei universalaus dizaino ugdyme (UDL) metodika, aptariami darbo su mokiniais, turinčiais specialių ugdymo(si) poreikių, principai ir praktikos.
Baigę šią programą, dalyviai geriau supras, kas yra įtraukusis ugdymas ir turės žinių bei praktinių įgūdžių, padėsiančių diegti įtrauktį savo pamokose, klasėse ir visoje mokykloje.
Suteikti žinių apie įtraukųjį ugdymą ir jo svarbą bei suformuoti pagrindinius praktinius įgūdžius, reikalingus įtraukties diegimui mokykloje.
40 akad. val.
40 akad. val.
Programos metu ugdytojai susipažins su naujausiomis technologijomis, netradiciniais ugdymo metodais, padedančiais sukurti inovatyvią ugdymosi aplinką, tinkančią įvairaus amžiaus, nevienodos raidos, skirtingų pomėgių vaikams. Mokymų dalyviai turės galimybę naujai pažvelgti į žaidimo metodą, susipažinti ir išbandyti internetines užduočių kūrimo programas: PurposeGames, LearningApps, Quizizz, Flippity ir kt.
supažindinus su naujausiomis technologijomis ir netradiciniais ugdymo metodais, padedančiais sukurti inovatyvią įtraukiojo ugdymo(si) aplinką, mokyti kurti ugdomuosius žaidimus ir interaktyvias užduotis.
Plėtoti mokytojų įgūdžius sudarant prielaidas pamokos tobulinimui, siekiant geresnių mokinių mokymosi pasiekimų.
40 akad. val.
Skatinti mokyklų bendruomenes veikti sutelktai dėl kiekvieno mokinio mokymosi pažangos; plėtoti bendradarbiavimą
40 akad. val.
Stiprinti mokytojų sisteminį gero mokymosi link vedančių ugdymo strategijų ir metodų suvokimą, atpažinimą ir pasirengimą taikyti ugdymo procese.
Įgalinti dalyvius pamokoje taikyti į skaitmeninę kompetenciją orientuotą mokymą(si) bei aktyviai naudoti inovatyvius IKT įrankius bei scenarijus.
40 akad. val.
Įgalinti dalyvius pamokoje taikyti į skaitmeninę kompetenciją orientuotą mokymą(si) bei aktyviai naudoti inovatyvius Microsoft Office 365 IKT mokymui(si) skirtus įrankius ir scenarijus.
40 akad. val.
Įgalinti dalyvius pamokoje taikyti į skaitmeninę kompetenciją orientuotą mokymą(si) bei aktyviai naudoti inovatyvius GSUITE ir susijusias IKT mokymui(si) skirtus įrankius ir scenarijus.
40 akad. val.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos mokinių pasiekimams, - mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas (NMVA 2018 m. metinis pranešimas). Geros mokyklos koncepcija (2015) pabrėžia mokyklos ir šeimos partnerystės svarbą, akcentuoja bendruomeniškumą, tarpusavio santykių grindimą humaniškais geranoriškumo, pagarbos, pasitikėjimo, solidarumo, lygiateisiškumo principais. Stiprūs ryšiai tarp vaikų, tėvų ir mokytojų turi užtikrinti ugdymo tikslų įgyvendinimą. Lietuvos mokykla juda įtraukiojo ugdymo linkme, kur itin svarbus mokyklos bendruomenės vaidmuo. Visus mokinius į ugdymą įtraukiančioje mokykloje kiekvienas jos narys jaučiasi priimtas ir svarbus, vyrauja pagarbos vienas kitam atmosfera, mokyklos, tėvų ir platesnės bendruomenės partnerystė. Programos „Renkuosi mokyti!“ 2019 m. atliktas tyrimas rodo, kad mokyklos ir tėvai ieško naujų bendradarbiavimo tiltų, tačiau vis dar pasitaiko neigiamų bendravimo ir tarpusavio santykių patirčių, stokojama aktyvesnio tėvų įsitraukimo į vaikų mokymąsi bei glaudesnių ryšių su kitais tėvais.
Siūloma programa orientuota į bendradarbiavimo su tėvais kaip vaikų mokymosi ir mokyklos partneriais stiprinimą. Mokymų metu bus nagrinėjamos mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo problemos bei jų sprendimo būdai, analizuojamos veiksmingos Lietuvos mokyklų praktikos. Remiantis konkrečios mokyklos situacijos analize mokymų dalyviai bus skatinami peržiūrėti mokyklos komunikacinę politiką ir rengti/atnaujinti mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo strategiją.
40 akad. val.
Programa parengta vadovaujantis naujausia mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo samprata, įtvirtinta Geros mokyklos koncepcijoje, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše ir kt. dokumentuose. Formuojamasis vertinimas – didžiausią įtaką mokinių mokymosi pažangai turintis veiksnys (J. Hattie), dėl to labai svarbi bendra mokyklos vertinimo politika, pasiekianti kiekvieną vaiką. Mokymų metu bus aptartos vertinimo sampratos, analizuojama vertinimo praktika klasės ir mokyklos lygmeniu, akademinių pasiekimų vs bendrųjų kompetencijų vertinimas, formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo santykis. Bus nagrinėjamos emocinio mokyklos klimato ir vertinimo sąsajos.
24 akad. val.
Programa atliepia organizacijų poreikį labiau sutelkti žmones, padėti jiems tapti aktyviais veikėjais ir pokyčių įgyvendintojais bei kūrėjais, o ne tais, kurie laukia nurodymų. Susiduriant su daug neapibrėžtumo bei neturint didelių finansinių resursų, programos dalyviai įgaus žinių ir praktikos kaip pasitelkti psichologiją ir padėti darbuotojams ir partneriams jaustis labiau įgalintais savo bendruomenėje. Klasėje – įgalinimo praktika padeda mokiniams tapti aktyviais pamokos dalyviais, būti atsakingais už savo mokymąsi ir motyvuoti geresniam rezultatui, išmokti priimti sprendimus, įgyvendinti pokyčius. Programa taip pat atliepia mokymosi poreikius ir savivaldaus mokymosi kompetencijos stiprinimo aktualumą. Gali padėti mokytojams padidinti metodų ir priemonių arsenalą motyvuoti mokinius siekti sėkmės.
40 akad. val.
Suteikti žinių bei pateikti rekomendacijas kaip įgalinti savo mokyklos bendruomenę
Bendradarbiavimas - svarbus šiuolaikinės vadybos principas ir praktikų sistema, padedanti kurti veiksmingą, inovatyvią organizaciją, motyvuoti žmones, geriausiai panaudoti jų kompetencijas, priimti kokybiškus sprendimus. Švietimo organizacijose vis dar diskutuojama, kodėl ir kaip bendradarbiavimas gali būti naudingas, įgyvendinant mokyklos misiją, arba bendradarbiavimas yra deklaruojamas kaip principas, bet trūksta konkrečių procesų, praktikų, įrankių, padedančių realizuoti šį principą.
40 akad. val.
Tobulinti gebėjimą kurti, stiprinti ir įtvirtinti bendradarbiavimo kultūrą per vertybes, procesus, konkrečias praktikas ir metodus.
Supažindinti su bendradarbiavimo švietimo įstaigoje samprata ir jos raida. Supažindinti su bendradarbiavimo kultūros diegimo principais ir metodais. Praktiškai išbandyti šiuolaikiškas praktikas, dalintis gerosiomis patirtimis.
Programa skirta mokytis kurti ir palaikyti savo aplinkoje dialogo kultūrą. Mokymai apima dialogo – konstruktyvaus ir rezultatyvaus pokalbio tematiką, konfliktų valdymo ir NVC* temas. Tokiu būdu, šia programa siekiama pagerinti ne tik santykių kokybę bet ir prisidėti prie geresnės darbinės atmosferos kūrimo, efektyvesnės asmeninės lyderystės, darnesnės komandos ir kitų sričių, kurioms svarbi komunikacijos kokybė.
Ši programa taip pat naudinga asmeninės emocinės kompetencijos praplėtimo prasme – geriau suvokiant savo bendravimo elgesio specifiką, galima ne tik efektyviau ją koreguoti, bet ir geriau suprasti aplinkinius ir padėti jiems keistis.
Šios programos metu dalyviai gaus eilę praktinių, gyvenime pritaikomų rekomendacijų ir pasitreniruos jas išbandyti.
*Nesmurtinės komunikacijos (Nonviolent communication, NVC) elgesio modelis – tai gebėjimas siekti savo tikslų, išsaugant draugiškus santykius ir pagarbą kitiems. Santykis, kuriame nėra pralaimėjusųjų.
40 akad. val.
Suteikti žinių ir įrankių arsenalą, leisiantį kurti kokybiško dialogo kultūrą. Išmokyti konstruktyviai išeiti iš konfliktinių situacijų. Padėti darbines ir gyvenimo problemas spręsti be nereikalingų pykčių.
Koučingas, arba ugdymo pokalbis – nedirektyvus būdas padėti kitam žmogui išspęsti tai, kas jam aktualu.
Koučingas suteikia galimybę žmogui tobulėti maksimaliai išnaudojant savo paties resursus. Tai reiškia sugebėjimą įgyvendinti pokytį ir būti jo autoriumi. Savo esme koučingo pokalbis skatina savarankiškos, kūrybiškos, atsakingos, sugebančios savarankiškai mokytis asmenybės formavimą (-si).
Koučingo principai atliepia švietimo lyderystės sampratoje akcentuojamą partnerišką santykį, konsultuojamojo atsakomybę bei galimybę pačiam priimti sprendimus.
40 akad. val.
Suteikti dalyviams žinių apie ugdymo pokalbio (koučingo) principus. Suteikti bei tobulinti šiam tikslui reikalingus pokalbio vedimo įgūdžius.
Programa skirta padėti vadovams, mokytojams ir kitiems švietimo sistemos darbuotojams tapti psichologiškai atsparesniems ir taip pagerinti savo gyvenimo ir darbo kokybę. Poreikis ypač aktualus dabartinėje, pilnoje pokyčių, sunkiai prognozuojamoje situacijoje.
Šia programa siekiama dalyviams suteikti įgūdžių, kurie padės lengviau įveikti stresines situacijas, kokybiškiau atsistatyti po patirtų įtampų. Taip pat ši programa kelia tikslą padėti dalyviams atlikti savo asmeninio ir profesinio gyvenimo psichologinį auditą ir suplanuoti realistiškus žingsnius, leidžiančius pasiekti norimą situaciją.
Programa remiasi RET (racionaliosios emocijų terapijos), kognityvinės ir elgesio psichologijos bei koučingo principais.
40 akad. val.
Padėti dalyviams geriau tvarkytis su stresinėmis situacijomis, lengviau identifikuoti ir išvengti potencialių stresorių, įvertinti ir koreguoti savo asmeninio ir profesinio gyvenimo balansą.
Programa skirta padėti vadovams, mokytojams ir kitiems švietimo sistemos darbuotojams stiprinti savo gebėjimą efektyviai veikti iškilus nenumatytoms sudėtingoms situacijoms. Šis poreikis tiek vadovo, tiek mokytojo darbe gana akivaizdus – darbas mokykloje susijęs su dideliu neapibrėžtumo, netikėtų situacijų, įvairaus spaudimo, sudėtingų reikalavimų kiekiu.
Šia programa siekiama dalyviams suteikti įgūdžių, kurie padės būti atsparesniam profesinio perdegimo sindromui, padidins galimybes lengviau susitvarkyti su sudėtingomis darbinėmis situacijomis (ypač emocijų ir santykių sferose), efektyviau reaguoti į stresą keliančius veiksnius, ypač – konfliktines situacijas.
Programa remiasi RET (racionaliosios emocijų terapijos), kognityvinės ir elgesio psichologijos principais.
40 akad. val.
Suteikti žinių ir įgūdžių efektyviau suvaldyti sudėtingas (ypač – konfliktines) situacijas, tokiu būdu padidinti gebėjimą reaguoti konstruktyviai.
Mokinio mokymosi sėkmė dažnai priklauso ne tik nuo jo asmeninių pastangų ir gebėjimų, bet ir nuo atmosferos klasėje, kurioje jis auga bei mokosi. Todėl vienareikšmiškai verta skirti dėmesio klasės, kaip atskiro socialinio organizmo atmosferos peržiūrai, auginimui bei gerinimui. Išankstinis dėmesys padeda tiek konfliktų bei patyčių prevencijai (kurių sprendimas vėliau pareikalauja daug laiko ir jėgų), tiek ir mokinių mokymosi rezultatams. Esant saugiai ir tvariai atmosferai klasėje, formuojantis nuoširdžiam ir tvariam santykiui tarp mokinių, jie tampa palaikymo “resursu” vienas kitam, tampa emociškai atsparesni mokykloje tūnantiems išbandymams (pvz. egzaminams) ar mokytojų/klasės auklėtojų kaitai.
Pagrindinis ir stipriausias katalizatorius atmosferai tarp mokinių pamatuoti ir gerinti yra bendra patirtis. Dažnai žinių ir vertybių lygmenyje sunkiai įvardinami dalykai greitai atsiskleidžia praktinėse grupinėse užduotyse, kuri reikia esamuoju laiku išspręsti vieną, ar kitą problemą, atlikti simuliaciją. Visais lygmenimis įtraukiančios užduotys apnuogina santykius, išryškindamos stipriąsias ir silpnąsias jų puses. Kitaip tariant patyriminis ugdymas gali tapti tiek ir priemone pamatuoti atmosferą grupėje, tiek ir būdu ją gerinti.
40 akad. val.
Žvelgiant sistemiškai, klasės sutelktumas ir emocinė atmosfera dažnai nugula ant auklėtojo (kuris dažnai yra mokytojas dalykininkas), klasės kuratoriaus ar soc.pedagogo pečių. Šių tęstinių mokymų tikslas yra (1) supažindinti mokytojus, socialinius pedagogus, mokyklos psichologus bei administraciją su pagrindiniais klasės, kaip socialinės grupės elgesio principais, išsiaiškinti pagrindinius dėsningumus, padėsiančius supasti ir prognozuoti galimą mokinių elgesį klasėje. (2)Susipažinus, patyriminio ugdymo metodų pagalba išmokti juos atpažinti ir esant reikalui atlikti intervenciją, grupę kreipiant norimų vertybių performavimo ar mokymosi rezultatų linkme. (3) Įgyti praktinių patyriminio ugdymo įgūdžių, padėsiančių didinti grupės sutelktumą, sustiprinti mokinių tarpusavio socialinį - emocinį ryšį, vedantį į kiekvieno mokinio potencialo atskleidimą ir mokymosi sėkmę.
Mokymų programos uždaviniai apima teorinį ir praktinį lygmenis:
Suprasti ir atpažinti pagrindinius klasės (kaip socialinės grupės) raidos etapus ir įvardinti jiems būdingus bruožus;
Atrasti savo, kaip klasės vadovo, ar klasės kuratoriaus vertybinę poziciją kiekvieno iš etapo atžvilgiu;
Remiantis patyriminio ugdymo principais susikurti savo intervencijos strategiją, padėsiančią grupei pereiti į kitą etapą, ar ją labiau sutelkti;
Išmokti ir atrasti praktinių patyriminių užduočių ar metodinių priemonių rinkinį, vesiantį grupę sutelktumo, ryšio tvarumo bei savipagalbos link;
Ugdyti refleksijos, stebėjimo, savirefleksijos, socialinio dėmesingumo įgūdžius.
Empatinio bendravimo mokymai yra parengti pagal tarptautinę NVC (angl. Non-Violent Communication) metodiką, kurios pradininku laikomas psichologas dr. M. Rosenbergas, kuris teigia, kad „vaikams reikalingi kur kas daugiau nei pagrindiniai skaitymo, rašymo ir matematikos įgūdžiai. Taip pat vaikai turi išmokti mąstyti patys, rasti prasmę to, ką išmoko, ir dirbti bei gyventi kartu“. NVC metodika sulaukė tarptautinio pripažinimo švietimo srityje (Švedijoje, Slovėnijoje, Amerikoje, Lietuvoje (privačios mokyklos), pagal kurią kuriasi mokyklos besiremiančios empatinio bendravimo pagrindu). Pagal 2017 m. “Results for Life’ Report, Princes Trust &HSBC” 91 proc. mokytojų teigia, jog mokyklos turėtų daugiau dirbti ties mokinių minkštųjų įgūdžių (soft skills) ugdymui.
Empatinio bendravimo mokymai - tai mokymai apie pagarbaus ir tvirto santykio kūrimą, empatiją sau ir kitiems, aiškius ir konkrečius būdus konfliktų sprendimui ir nuoširdaus ryšio mezgimui. Švietime - tai konkretus įrankis ugdant mokinių bei mokytojų socialinį ir emocinį intelektą, keičiant nuostatas, trukdančias į ugdymo(si) prosesą į(si)traukti kiekvieną vaiką.
Pasak prof. V. Targamadzės įžvalgų apie siekį priartėti prie geros mokyklos koncepcijos - “ypač aktualus asmenybės vertybinės orientacijos ugdymas – socialinis, pilietinis, dorinis asmens brandinimas. Visa tai turi įtakos tinkamos šiems laikams mokyklos vizijai” (plačiau). Siekiant įgyvendinti geros mokyklos koncepciją ir ugdyti asmenybes su tvirtomis vertybinėmis orientacijomis bei stipriomis bendrosiomis kompetencijomis, empatinio bendravimo mokymai tampa puikiu įrankiu pedagogams, pagalbos specialistams ir vadovams ugdyti visapusišką asmenybės ūgtį.
NVC metodikos taikymą švietime išreiškia Paulo Freire (1921-1997) mintis - „švietimas turėtų užtikrinti ne atitikimą, o laisvės praktiką, priemones, kuriomis asmenys kritiškai ir kūrybiškai elgiasi su realybe ir sužino, kaip dalyvauti pertvarkant savo pasaulį“
40 akad. val.
Pristačius empatinio bendravimo metodiką ir jos svarbiausius elementus, ugdyti švietimo bendruomenės empatinio bendravimo kompetenciją (žinias, gebėjimus ir supratimą), taikų konfliktų sprendimą, ryšio užmezgimą su kitais ir savimi bei praktikuoti vertybinį ugdymą(si) ir strategijas jį diegti mokykloje.
Suteikti mokyklose dirbantiems specialistams (mokytojams, soc.pedagogams, psichologams, vadovams) empatinio (nesmurtinio) bendravimo pagrindus.
Ugdyti švietimo bendruomenės gebėjimus, nuostatas ir žinias, kurios sudaro empatinio bendravimo kompetenciją:
Ugdyti gebėjimą megzti tvirtą emocinį ryšį savimi ir su mokiniais, taikant aktyvaus ir empatinio klausymo metodus bei kitus įrankius.
Ugdyti gebėjimą rasti empatinio bendravimo praktikas, kurios sutaptų su mokytojo profesiniu tapatumu ir individualiai tiktų ryšio su mokiniais užmezgimui. Suteikti žinių apie konfliktų sprendimą bei ugdyti nuostatas ir gebėjimus, reikalingus konfliktų sprendimui mokykloje, kurie būtų pagrįsti pagarba ir bendradarbiavimu tarp skirtingu šalių.
Vykstant paradigmų kaitai mokinių bendrosios ir esminės dalykinės kompetencijos taip pat reikalauja keisti ugdymo praktiką pamokoje, nes nepakanka tik išaiškinti dalyko turinį ir patikrinti, kaip mokiniai įsiminė (V. Tamašauskas, 2019). Įvairiuose tyrimuose išryškėja, kad viena iš ugdymo kokybės trūkumo priežasčių yra ne tik komandinio pedagogų darbo bet ir mokinių įgalinimo pamokose stoka. Siekiant įgalinti mokinius ypač pabrėžiamos aktyvių mokymosi metodų teikiamos galimybės, savivaldus mokinių mokymasis – aktyvūs mokymosi metodai suaktyvina mąstymą, atsakomybė pasidalinama su besimokančiuoju, ugdomi aukštesnieji mąstymo gebėjimai. Visa tai sukuria erdvę mokiniams sąmoningai įsivertinti savo mokymąsi, ypač kuomet mokytojai taiko vertinimo ugdant strategijas ir metodikas.
40 akad. val.
I modulis. Nuo mokymo link mokymosi.
II modulis. Kolegialus bendradarbiavimas ir įsivertinimo duomenų panaudojimas.
III modulis. Tikslingas aktyvių mokymosi metodų taikymas.
IV modulis. Į(si)vertinimas ugdymui.
Lietuvos mokyklose palaipsniui įsigali naujos mokytojų profesinio augimo formos: mokytojai daugiau dirba kolegialiai, stebi vieni kitų pamokas ir teikia grįžtamąjį ryšį, kartu veikia įvairiose bendradarbiaujančiose grupėse. Pasak A.Kennedy, tyrinėjančios mokytojų profesinio augimo modelius, seminarinis bei kaskadinis mokytojų mokymasis padeda tik susipažinti su nauja informacija, gauti impulsų praktikos pokyčiams, tad negalima tikėtis, kad ugdymo praktika keisis iš karto. Kiti modeliai: veiklos tyrimas, praktikų bendruomenė ir kt. padeda siekti gilesnių ir ilgalaikių praktikos pokyčių, atrasti konkrečiam mokytojui ir mokyklai tinkamus problemų sprendimus bei veiklos būdus. Mokytojų profesiniam augimui ir mokyklos tobulėjimui yra būtinas mokytojų bendradarbiavimas, kadangi tik bendradarbiaudami galime įgyvendinti vieningą mokyklos pedagoginę programą, galime mokytis vieni iš kitų panaudojant vidinius mokyklos išteklius. Pasak E.Ferrance, veiklos tyrimas – tai vyksmas, kurio metu mokyklos bendruomenės nariai, taikydami mokslinio tyrimo metodus, nuosekliai ir atidžiai tiria savo pačių vykdomą ugdymo veiklą bei ją tobulina. Tai yra veiksminga, kadangi mokytojai ir mokyklų vadovai geriausiai gali išspręsti savo pačių įvardintas problemas; jie geriau dirba tuomet, kai patys gali atrasti ir pasirinkti tinkamiausius veiklos metodus; bendras darbas su kolegomis padeda kiekvienam profesiškai tobulėti ir kartu siekti mokyklos kaitos jų pasirinktose srityse. Šioje programoje bus mokomasi planuoti ir įgyvendinti mokyklos lygmens veiklos tyrimus, kurie padėtų mokykloms spręsti aktualias mokinių ugdymo problemas, tuo pačiu plėtojant mokytojų profesines kompetencijas ir kolegialaus bendradarbiavimo gebėjimus.
48 akad. val.
3 seminarai po 6 akad. val., 30 val. savarankiško darbo.
I modulis
Mokytojų profesinio augimo modeliai. Mokytojų kolegialus bendradarbiavimas: kodėl jo reikia.
Veiklos tyrimas bei jo rūšys. Pamokos studija- veiklos tyrimo rūšis, skirta pamokos tobulinimui;
Veiklos tyrimo ciklas: problema, planavimas, veikla, refleksija.
II modulis
Mokyklų išsikeltų probleminių klausimų bei studijuotos teorinės literatūros analizės pristatymas, kolegialaus grįžtamojo ryšio teikimas;
Duomenų rinkimas ugdymo praktikos tobulinimui: stebėjimas, mokinių interviu;
Stebėjimo, interviu praktika;
III modulis
4-oji veiklos tyrimo pakopa- refleksija;
Veiklos tyrimo planų bei įgyvendinimo žingsnių refleksija;
Veiklos korekcija veikimo metu.
Kaip turint specifines vaiko raidos žinias susieti jas su meninės veiklos organizavimo kūrybiniais ir pedagoginiais instrumentais?
Mokymų metu mokytojai teoriškai ir praktiškai susipažins, kaip galima organizuoti vaidybos, šokio, muzikavimo raiškas ir gavę pamokų organizavimo metodines rekomendacijas su vaizdinės medžiagos paketu, gebės jas savarankiškai pritaikyti užsiėmimuose su vaikais.
Didžiausią dalį programos sudaro pamokų organizavimo praktiniai pavyzdžiai ir metodinės rekomendacijos, programoje dalyvaujantiems pedagogams suteikiama prieiga net prie 20 skirtingų pamokų organizavimo metodikų, kuriose rasite:
Šia programa siekiama, kad mokytojai:
atrastų kitokių švenčių, atitinkančių vaikų percepcinius poreikius, organizavimo galimybes.
40 akad. val.
I dalis - Vaikų amžiaus raidos ir meninių veiklų organizavimo sąsajos; Vaidybinės, šokio, muzikavimo, dailės veiklų organizavimo galimybės
II dalis - savarankiškas darbas, remiantis pateikta metodine medžiaga ir vaizdo įrašų paketu;
III dalis - Švenčių organizavimas, atsižvelgiant į vaikų percepcinius poreikius; Gerosios praktikos pavyzdžių analizė, grįžtamasis ryšys
Siekiant mokinio pažangos ir geros savijautos mokykloje, vadovas ir pedagogas turi gebėti rinktis tokius ugdymo metodus, formas ir bendravimo būdus, kurie stiprina mokinio socialines ir emocines kompetencijas. Programos tikslas ir yra suteikti pedagoginiam personalui naujų žinių ir stiprinti gebėjimus praktiškai pritaikyti neuromokslų žiniomis pagrįstus ugdymo metodus, formas ir bendravimo būdus, skirtus socialinių ir emocinių kompetencijų (SEK) ugdymui siekiant individualios mokinių pažangos. Šia programa siekiama stiprinti vadovų ir pedagogų gebėjimą ugdyti mokinių visapusiškai veiksmingą socialinį elgesį bei stiprinti mokinių emocines kompetencijas, tokias kaip gebėjimas atpažinti ir suprasti savo emocijas ir jausmus, gebėjimas valdyti, kontroliuoti ir reguliuoti emocijas.
Programos pagrindas - naujausios neuromokslų žinios apie smegenų veiklą ir mąstymo procesus, emocijų neurofiziologiją ir emocinio intelekto teorijas. Šiomis žiniomis ir darbo su grupėmis ir komandomis metodais dalyviams padedama geriau suprasti, kaip ir kodėl formuojasi mokinio socialiniai įgūdžiai, nuo ko priklauso emociniai ir pažintiniai mokinio gebėjimai bei kaip veiksmingai ugdyti socialiai kompetentingą bei emociškai subalansuotą žmogų.
40 akad. val.
suteikti pedagoginiam personalui naujų žinių ir stiprinti gebėjimus praktiškai pritaikyti neuromokslų žiniomis pagrįstus ugdymo metodus, formas ir bendravimo būdus, skirtus socialinių ir emocinių kompetencijų (SEK) ugdymui siekiant individualios mokinių pažangos.
Vieną didžiausių vaidmenų klasių kultūrai turi mokytojai (Roland & Galloway, 2002), tačiau mokytojai norėdami užtikrinti kokybiškas sąlygas mokiniams turi patys jas jausti.
Mokyklos bendruomenė veikdama ir kurdama įtemptame laike, sukuria savitą bendradarbiavimo kultūrą. Šios kultūros elementai tiek padeda, tiek trukdo veikti kartu, sukurdami galimybes siekti užsibrėžtų tikslų, o taip pat trukdyti, sukeliant įvairias įtampas bei konfliktines situacijas. Todėl kiekviena bendruomenė siekdama efektyvaus veikimo kartu, turi įsivertinti sukauptą patirtį. Tam reikia padaryti pauzę kasdieniniame gyvenime ir peržvelgti savo būvimą, bei atpažinti kultūros aspektus, kurie padeda veikti kartu ir kurie trukdo. Patirtinis ugdymas yra daug kartų įrodytas kaip sėkmingas metodas ugdyti grupės santykius ir asmenines savybes (Cason & Gillis, 1994). (Hattie et al., 1997). Todėl tikime, kad dirbant kolektyvuose kurie dirba su žmonėmis yra ypatingai svarbu skirti laiko tyrinėti ne tik savo santykį su mokiniais, bet ir kolegomis.
40 akad. val.
sudaryti sąlygas mokyklos bendruomenei ugdyti bendradarbiavimo gebėjimus taikant patirtinį reflektyvųjį ugdymą.
Dėl mokymų kreipkitės el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba telefonu 8 629 42 242.