Mokymai skirti pradedantiems mokyklų vadovams ir tiems vadovams, kurie nori dalintis savo gerąją patirtimi kuriant mokyklą, kurioje įgyvendinami tvarūs pokyčiai. Taip pat mokymai tinka ir mokyklų pavaduotojams ugdymui bei iniciatyviems mokytojams, kurie dalyvauja mokyklos strategijos kūrimo grupėse bei įvairių pokyčių įgyvendinime.
Mokymuose giliau suprasime save ir savo įtaką mokyklos kaitai, praktiškai ieškosime atsakymų į kasdien vadovui iškylančius klausimus, ieškosime būdų, kaip geriau susikalbėti su savo bendruomene. Naujai įgytas žinias taikysime praktikoje: sužinosime, kaip efektyviai komunikuoti darbinėje aplinkoje, kaip deleguoti darbus ir skatinti kiekvieną prisiimti atsakomybę atliekant savo pareigas, kaip planuoti savo dieną, kad viską suspėtume.
Aptarsime naujus idėjų generavimo būdus, idėjų įgyvendinimo galimybes kalbantis su bendruomene ir buriant idėjų įgyvendinimo komandas. Įgysime žinių apie komunikacijos svarbą vadovo darbe ir atliksime praktines užduotis. Įgysime praktinių įgūdžių kurdami (menamą, bet realų) tvarų pokytį mokykloje, aprašydami jos viziją. Juk taip dažnai mokyklos vizijos ir misijos aprašyme neįmanoma įžvelgti mokyklos savitumo. Mokysimės planuoti ir reflektuoti savo veiklas, priimamus vadybinius sprendimus. Mokysimės reflektuojant įžvelgti savo stiprybes ir tobulintinas sritis, aptarsime savo tobulėjimo plano variantus. Įgiję kitą požiūrį į mokyklos galimybes, įtakosime savo mokyklų virsmą ir tapsmą organizacijomis, kuriose vadybinė komanda kuria pridėtinę vertę.
40 akad. val.
Efektyvinti savo švietimo vadybos veiklas, nulemiančias mokyklos sėkmę.
Programa parengta vadovaujantis naujausia mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo samprata, įtvirtinta Geros mokyklos koncepcijoje, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše ir kt. dokumentuose. Formuojamasis vertinimas – didžiausią įtaką mokinių mokymosi pažangai turintis veiksnys (J. Hattie), dėl to labai svarbi bendra mokyklos vertinimo politika, pasiekianti kiekvieną vaiką. Mokymų metu bus aptartos vertinimo sampratos, analizuojama vertinimo praktika klasės ir mokyklos lygmeniu, akademinių pasiekimų vs bendrųjų kompetencijų vertinimas, formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo santykis. Bus nagrinėjamos emocinio mokyklos klimato ir vertinimo sąsajos.
24 akad. val.
Lietuvoje jau kurį laiką įvairiais lygmenimis diskutuojama apie pasikeitusį mokyklos vadovo vaidmenį, jo kompetencijų įtaką mokyklos pažangai bei mokinių ugdymo(si) sėkmei. Siekiama, kad vadovas taptų mokymosi vedliu mokykloje. Lyderystės dimensijų tyrimų duomenimis, daugiausia įtakos mokinių mokymosi pažangai daro vadovo dėmesys ugdymui ir mokytojų profesiniam augimui (V.Robinson). Ne mažiau svarbi yra ir pasitikėjimu grindžiama mokyklos kultūra, kur kiekvienas mokytojas yra įgalinamas dirbti laisvai ir kūrybiškai, atsižvelgiant į mokykloje sutartą ugdymo politiką. Tad kokie vadybiniai sprendimai reikalingi visuminiam ugdymo tobulinimui mokykloje? Kaip kuriama ugdymo(si) pažangos stebėsenos sistema mokykloje? Kokį poveikį lyderystė ir vadyba gali turėti ugdymui ir mokinių patirtims, mokymosi aplinkų kūrimui, mokyklos kaip organizacijos pažangai ir mokinių ugdymosi rezultatams? Į šiuos ir kitus klausimus bus bandoma atsakyti ir analizuojant pažangiausias teorijas ir praktikas, ir taikant patirtinio mokymosi strategijas, padedančias dalyviams realiai išbandyti naujas praktikas. Programoje remiamasi Lietuvoje ir kitose šalyse atliktais tyrimais, konkrečiais Lietuvos mokyklų atvejais, iliustruojančiais mokykloje priimtų vadybinių sprendimų ir mokinių pasiekimų ryšį.
40 akad. val.
Programa atliepia organizacijų poreikį labiau sutelkti žmones, padėti jiems tapti aktyviais veikėjais ir pokyčių įgyvendintojais bei kūrėjais, o ne tais, kurie laukia nurodymų. Susiduriant su daug neapibrėžtumo bei neturint didelių finansinių resursų, programos dalyviai įgaus žinių ir praktikos kaip pasitelkti psichologiją ir padėti darbuotojams ir partneriams jaustis labiau įgalintais savo bendruomenėje. Klasėje – įgalinimo praktika padeda mokiniams tapti aktyviais pamokos dalyviais, būti atsakingais už savo mokymąsi ir motyvuoti geresniam rezultatui, išmokti priimti sprendimus, įgyvendinti pokyčius. Programa taip pat atliepia mokymosi poreikius ir savivaldaus mokymosi kompetencijos stiprinimo aktualumą. Gali padėti mokytojams padidinti metodų ir priemonių arsenalą motyvuoti mokinius siekti sėkmės.
40 akad. val.
Suteikti žinių bei pateikti rekomendacijas kaip įgalinti savo mokyklos bendruomenę
Bendradarbiavimas - svarbus šiuolaikinės vadybos principas ir praktikų sistema, padedanti kurti veiksmingą, inovatyvią organizaciją, motyvuoti žmones, geriausiai panaudoti jų kompetencijas, priimti kokybiškus sprendimus. Švietimo organizacijose vis dar diskutuojama, kodėl ir kaip bendradarbiavimas gali būti naudingas, įgyvendinant mokyklos misiją, arba bendradarbiavimas yra deklaruojamas kaip principas, bet trūksta konkrečių procesų, praktikų, įrankių, padedančių realizuoti šį principą.
40 akad.val.
Tobulinti gebėjimą kurti, stiprinti ir įtvirtinti bendradarbiavimo kultūrą per vertybes, procesus, konkrečias praktikas ir metodus.
Supažindinti su bendradarbiavimo švietimo įstaigoje samprata ir jos raida. Supažindinti su bendradarbiavimo kultūros diegimo principais ir metodais. Praktiškai išbandyti šiuolaikiškas praktikas, dalintis gerosiomis patirtimis.
Koučingas, arba ugdymo pokalbis – nedirektyvus būdas padėti kitam žmogui išspęsti tai, kas jam aktualu.
Koučingas suteikia galimybę žmogui tobulėti maksimaliai išnaudojant savo paties resursus. Tai reiškia sugebėjimą įgyvendinti pokytį ir būti jo autoriumi. Savo esme koučingo pokalbis skatina savarankiškos, kūrybiškos, atsakingos, sugebančios savarankiškai mokytis asmenybės formavimą (-si).
Koučingo principai atliepia švietimo lyderystės sampratoje akcentuojamą partnerišką santykį, konsultuojamojo atsakomybę bei galimybę pačiam priimti sprendimus.
40 akad.val.
Suteikti dalyviams žinių apie ugdymo pokalbio (koučingo) principus. Suteikti bei tobulinti šiam tikslui reikalingus pokalbio vedimo įgūdžius.
Programa skirta padėti vadovams, mokytojams ir kitiems švietimo sistemos darbuotojams stiprinti savo gebėjimą efektyviai veikti iškilus nenumatytoms sudėtingoms situacijoms. Šis poreikis tiek vadovo, tiek mokytojo darbe gana akivaizdus – darbas mokykloje susijęs su dideliu neapibrėžtumo, netikėtų situacijų, įvairaus spaudimo, sudėtingų reikalavimų kiekiu.
Šia programa siekiama dalyviams suteikti įgūdžių, kurie padės būti atsparesniam profesinio perdegimo sindromui, padidins galimybes lengviau susitvarkyti su sudėtingomis darbinėmis situacijomis (ypač emocijų ir santykių sferose), efektyviau reaguoti į stresą keliančius veiksnius, ypač – konfliktines situacijas.
Programa remiasi RET (racionaliosios emocijų terapijos), kognityvinės ir elgesio psichologijos principais.
40 akad.val.
Suteikti žinių ir įgūdžių efektyviau suvaldyti sudėtingas (ypač – konfliktines) situacijas, tokiu būdu padidinti gebėjimą reaguoti konstruktyviai.
Empatinio bendravimo mokymai yra parengti pagal tarptautinę NVC (angl. Non-Violent Communication) metodiką, kurios pradininku laikomas psichologas dr. M. Rosenbergas, kuris teigia, kad „vaikams reikalingi kur kas daugiau nei pagrindiniai skaitymo, rašymo ir matematikos įgūdžiai. Taip pat vaikai turi išmokti mąstyti patys, rasti prasmę to, ką išmoko, ir dirbti bei gyventi kartu“. NVC metodika sulaukė tarptautinio pripažinimo švietimo srityje (Švedijoje, Slovėnijoje, Amerikoje, Lietuvoje (privačios mokyklos), pagal kurią kuriasi mokyklos besiremiančios empatinio bendravimo pagrindu). Pagal 2017 m. “Results for Life’ Report, Princes Trust &HSBC” 91 proc. mokytojų teigia, jog mokyklos turėtų daugiau dirbti ties mokinių minkštųjų įgūdžių (soft skills) ugdymui.
Empatinio bendravimo mokymai - tai mokymai apie pagarbaus ir tvirto santykio kūrimą, empatiją sau ir kitiems, aiškius ir konkrečius būdus konfliktų sprendimui ir nuoširdaus ryšio mezgimui. Švietime - tai konkretus įrankis ugdant mokinių bei mokytojų socialinį ir emocinį intelektą, keičiant nuostatas, trukdančias į ugdymo(si) prosesą į(si)traukti kiekvieną vaiką.
Pasak prof. V. Targamadzės įžvalgų apie siekį priartėti prie geros mokyklos koncepcijos - “ypač aktualus asmenybės vertybinės orientacijos ugdymas – socialinis, pilietinis, dorinis asmens brandinimas. Visa tai turi įtakos tinkamos šiems laikams mokyklos vizijai” (plačiau). Siekiant įgyvendinti geros mokyklos koncepciją ir ugdyti asmenybes su tvirtomis vertybinėmis orientacijomis bei stipriomis bendrosiomis kompetencijomis, empatinio bendravimo mokymai tampa puikiu įrankiu pedagogams, pagalbos specialistams ir vadovams ugdyti visapusišką asmenybės ūgtį.
NVC metodikos taikymą švietime išreiškia Paulo Freire (1921-1997) mintis - „švietimas turėtų užtikrinti ne atitikimą, o laisvės praktiką, priemones, kuriomis asmenys kritiškai ir kūrybiškai elgiasi su realybe ir sužino, kaip dalyvauti pertvarkant savo pasaulį“
Pristačius empatinio bendravimo metodiką ir jos svarbiausius elementus, ugdyti švietimo bendruomenės empatinio bendravimo kompetenciją (žinias, gebėjimus ir supratimą), taikų konfliktų sprendimą, ryšio užmezgimą su kitais ir savimi bei praktikuoti vertybinį ugdymą(si) ir strategijas jį diegti mokykloje.
Suteikti mokyklose dirbantiems specialistams (mokytojams, soc.pedagogams, psichologams, vadovams) empatinio (nesmurtinio) bendravimo pagrindus.
Ugdyti švietimo bendruomenės gebėjimus, nuostatas ir žinias, kurios sudaro empatinio bendravimo kompetenciją:
Ugdyti gebėjimą megzti tvirtą emocinį ryšį savimi ir su mokiniais, taikant aktyvaus ir empatinio klausymo metodus bei kitus įrankius..
Ugdyti gebėjimą rasti empatinio bendravimo praktikas, kurios sutaptų su mokytojo profesiniu tapatumu ir individualiai tiktų ryšio su mokiniais užmezgimui. Suteikti žinių apie konfliktų sprendimą bei ugdyti nuostatas ir gebėjimus, reikalingus konfliktų sprendimui mokykloje, kurie būtų pagrįsti pagarba ir bendradarbiavimu tarp skirtingu šalių.
Dėl mokymų kreipkitės el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba telefonu 8 629 42 242.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams skirta praktinio mokymosi programa sudaryta iš dviejų modulių, po keturis mokymus kiekviename. Pirmieji mokymai parengti remiantis asmenine vadybinio darbo patirtimi, kuri apima ne tik sėkmių įvardijimą, bet ir problemų iškėlimą. Ji skirta ikimokyklinių įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, metodinių grupių pirmininkams.
Antrieji - Lietuvoje parengtais dokumentais-gairėmis, padėsiančiomis mokytojams, tėvams, švietimo pagalbos specialistams geriau suprasti, ką per pirmuosius šešerius metus gali pasiekti vaikas.
Tyrimais įrodyta , kad vadovavimo mokyklai kokybė yra antras pagal svarbumą veiksnys, darantis įtaką mokinių mokymuisi. Pirmasis ir svarbiausias veiksnys yra mokytojų darbo kokybė, kuri savo ruožtu priklauso nuo vadovavimo, t.y. kaip vadovai sukuria motyvuojančią aplinką, padedančią mokytojams pasišvęsti mokinių mokymosi pažangai. Lietuvoje vis dar nepakankamai pripažintas mokyklos vadovo kaip mokymosi vedlio vaidmuo, dėl to Mokyklų tobulinimo centras nuo 2015 m. pradeda naują veiklos kryptį , kurią pavadinome Švietimo vadovų mokykla.