Vertinimo politikos formavimas mokykloje

Programa parengta vadovaujantis naujausia mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo samprata, įtvirtinta Geros mokyklos koncepcijoje, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše ir kt. dokumentuose. Formuojamasis vertinimas – didžiausią įtaką mokinių mokymosi pažangai turintis veiksnys (J. Hattie), dėl to labai svarbi bendra mokyklos vertinimo politika, pasiekianti kiekvieną vaiką. Mokymų metu bus aptartos vertinimo sampratos, analizuojama vertinimo praktika klasės ir mokyklos lygmeniu, akademinių pasiekimų vs bendrųjų kompetencijų vertinimas, formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo santykis. Bus nagrinėjamos emocinio mokyklos klimato ir vertinimo sąsajos.

Trukmė:

24 akad. val.

Moduliai:

• Geros mokyklos koncepcijos ir Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo nuostatų įtaka vertinimo politikos mokykloje formavimui.
• Formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo strategijos. Pažangos samprata ir jos vertinimo būdai.
• Savarankiškas darbas.

Uždaviniai:

1. Aptarti Geros mokyklos koncepciją ir Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo aprašą kaip pamatinius šiuolaikinį vertinimą reglamentuojančius dokumentus.
2. Analizuojant vaizdo įrašuose pateiktus praktinius pavyzdžius, aptarti aktualius didaktinius aspektus – pamokos uždavinio ir kriterijų formulavimą, pažangos ir pasiekimų vertinimą ir gautos informacijos panaudojimą.

Ugdymo(si) pažangą skatinantys vadybiniai sprendimai mokykloje

Lietuvoje jau kurį laiką įvairiais lygmenimis diskutuojama apie pasikeitusį mokyklos vadovo vaidmenį, jo kompetencijų įtaką mokyklos pažangai bei mokinių ugdymo(si) sėkmei. Siekiama, kad vadovas taptų mokymosi vedliu mokykloje. Lyderystės dimensijų tyrimų duomenimis, daugiausia įtakos mokinių mokymosi pažangai daro vadovo dėmesys ugdymui ir mokytojų profesiniam augimui (V.Robinson). Ne mažiau svarbi yra ir pasitikėjimu grindžiama mokyklos kultūra, kur kiekvienas mokytojas yra įgalinamas dirbti laisvai ir kūrybiškai, atsižvelgiant į mokykloje sutartą ugdymo politiką. Tad kokie vadybiniai sprendimai reikalingi visuminiam ugdymo tobulinimui mokykloje? Kaip kuriama ugdymo(si) pažangos stebėsenos sistema mokykloje? Kokį poveikį lyderystė ir vadyba gali turėti ugdymui ir mokinių patirtims, mokymosi aplinkų kūrimui, mokyklos kaip organizacijos pažangai ir mokinių ugdymosi rezultatams? Į šiuos ir kitus klausimus bus bandoma atsakyti ir analizuojant pažangiausias teorijas ir praktikas, ir taikant patirtinio mokymosi strategijas, padedančias dalyviams realiai išbandyti naujas praktikas. Programoje remiamasi Lietuvoje ir kitose šalyse atliktais tyrimais, konkrečiais Lietuvos mokyklų atvejais, iliustruojančiais mokykloje priimtų vadybinių sprendimų ir mokinių pasiekimų ryšį.

Trukmė:

40 akad. val.

Moduliai:

• Kaip sukaupti profesinį kapitalą mokykloje?
• Kaip užsukti mokyklos pažangos variklį siekiant geresnių mokinių ugdymosi rezultatų?
• Kaip sustyguoti darnų ugdymo(si) procesą mokykloje?
• Kaip sukurti aplinką mokykloje , kurioje norisi mokytis?

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti šiuolaikinę švietimo lyderystės sampratą ir vadovo vaidmenį stiprinant mokytojų profesinį kapitalą bei kuriant pasitikėjimu grindžiamą mokyklos kultūrą;
2. Supažindinti su veiksmingomis vadybinėmis teorijomis ir praktikomis, nukreiptomis į mokyklos tobulinimą;
3. Aptarti mokyklos vadovo vaidmenį gerinant mokinių ugdymo(si) rezultatus, tobulinant ugdymo procesą bei kuriant ugdymui palankią aplinką;
4. Išbandyti konkrečius vadybinius sprendimus, juos analizuoti ir reflektuoti.

ĮGALINIMAS – lyderystės ir ugdymo praktika

Programa atliepia organizacijų poreikį labiau sutelkti žmones, padėti jiems tapti aktyviais veikėjais ir pokyčių įgyvendintojais bei kūrėjais, o ne tais, kurie laukia nurodymų. Susiduriant su daug neapibrėžtumo bei neturint didelių finansinių resursų, programos dalyviai įgaus žinių ir praktikos kaip pasitelkti psichologiją ir padėti darbuotojams ir partneriams jaustis labiau įgalintais savo bendruomenėje. Klasėje – įgalinimo praktika padeda mokiniams tapti aktyviais pamokos dalyviais, būti atsakingais už savo mokymąsi ir motyvuoti geresniam rezultatui, išmokti priimti sprendimus, įgyvendinti pokyčius. Programa taip pat atliepia mokymosi poreikius ir savivaldaus mokymosi kompetencijos stiprinimo aktualumą. Gali padėti mokytojams padidinti metodų ir priemonių arsenalą motyvuoti mokinius siekti sėkmės.

Trukmė:

40 akad. val.

Moduliai:

• Įgalinimas – šiuolaikinio vadovo įrankis
• Kolegialus įgalinantis mokymasis
• Įgalinimas klasėje
• Savarankiškas darbas
• Nuotolinė konsultacija

Tikslas:

Suteikti žinių bei pateikti rekomendacijas kaip įgalinti savo mokyklos bendruomenę

Uždaviniai:

1. Supažindinti su šiuolaikiniais lyderystės modeliais ir įgalinimo samprata pasidalytosios lyderystės kontekste.
2. Supažindinti su įgalinimo modelio struktūra, konkrečiais metodais, pavyzdžiais ir rekomendacijomis.
3. Pritaikyti modelį analizuojant savo patirtis.
4. Įgyti praktikos per pratybas.
5. Suplanuoti ir išbandyti įgalinimo planus/metodus savo organizacijai/ klasei

KOMANDŲ MEISTRIŠKUMAS

Bendradarbiavimas - svarbus šiuolaikinės vadybos principas ir praktikų sistema, padedanti kurti veiksmingą, inovatyvią organizaciją, motyvuoti žmones, geriausiai panaudoti jų kompetencijas, priimti kokybiškus sprendimus. Švietimo organizacijose vis dar diskutuojama, kodėl ir kaip bendradarbiavimas gali būti naudingas, įgyvendinant mokyklos misiją, arba bendradarbiavimas yra deklaruojamas kaip principas, bet trūksta konkrečių procesų, praktikų, įrankių, padedančių realizuoti šį principą.

Trukmė:

40 akad.val.

Moduliai:

• Komandos: kas, kodėl ir kaip
• Savarankiškas darbas - Komandos efektyvumas – tyrimas savo organizacijoje
• Sprendimų priėmimas komandoje
• Komunikacija komandoje: sudėtingų situacijų įveikimas
• Mokymasis komandoje
• Savarankiškas darbas

Tikslas:

Tobulinti gebėjimą kurti, stiprinti ir įtvirtinti bendradarbiavimo kultūrą per vertybes, procesus, konkrečias praktikas ir metodus.

Uždaviniai:

Supažindinti su bendradarbiavimo švietimo įstaigoje samprata ir jos raida. Supažindinti su bendradarbiavimo kultūros diegimo principais ir metodais. Praktiškai išbandyti šiuolaikiškas praktikas, dalintis gerosiomis patirtimis.

Koučingas (ugdymo pokalbis)

Koučingas, arba ugdymo pokalbis – nedirektyvus būdas padėti kitam žmogui išspęsti tai, kas jam aktualu.
Koučingas suteikia galimybę žmogui tobulėti maksimaliai išnaudojant savo paties resursus. Tai reiškia sugebėjimą įgyvendinti pokytį ir būti jo autoriumi. Savo esme koučingo pokalbis skatina savarankiškos, kūrybiškos, atsakingos, sugebančios savarankiškai mokytis asmenybės formavimą (-si).
Koučingo principai atliepia švietimo lyderystės sampratoje akcentuojamą partnerišką santykį, konsultuojamojo atsakomybę bei galimybę pačiam priimti sprendimus.

Trukmė:

40 akad.val.

Moduliai:

• Koučingo pokalbio principai ir įgūdžiai
• Koučingo pokalbio įgūdžių tobulinimas. Metodai
• Koučingas: sudėtingos situacijos. Koučingo principų pritaikymas savo profesinėje veikloje
• Konsultacija
• Savarankiškas darbas

Tikslas:

Suteikti dalyviams žinių apie ugdymo pokalbio (koučingo) principus. Suteikti bei tobulinti šiam tikslui reikalingus pokalbio vedimo įgūdžius.

Uždaviniai:

1. Suteikti žinių apie:
   • Koučingo principus;
   • Koučingo etapus, etapų užduotis ir metodus
   • Sudėtingas koučingo situacijas ir jų sprendimo būdus.
2. Plėtoti įgūdžius:
   • aktyvaus klausymosi
   • klausimų formulavimo
   • autentiško, partneriško santykio kūrimo
   • tikslų formulavimo
   • sutarties sudarymo
   • pokyčio skatinimo bei įvertinimo
3. Akcentuoti vertybes ir nuostatas:
   • autentiškas santykis su klientu;
   • pasidalintoji lyderystė ir bendradarbiavimas skatina pažangą;
   • partneriškas darbas su klientu;
   • pokyčių įgyvendinimo sistemiškumo svarba;
   • ugdymo ir saviugdos kultūros.
4. Aptarti koučingo pokalbio pritaikymą:
   • Vadovavimo ir lyderystės srityje;
   • Mentorystėje;
   • Mokytojo darbe.

Sudėtingos situacijos. Konfliktų valdymas

Programa skirta padėti vadovams, mokytojams ir kitiems švietimo sistemos darbuotojams stiprinti savo gebėjimą efektyviai veikti iškilus nenumatytoms sudėtingoms situacijoms. Šis poreikis tiek vadovo, tiek mokytojo darbe gana akivaizdus – darbas mokykloje susijęs su dideliu neapibrėžtumo, netikėtų situacijų, įvairaus spaudimo, sudėtingų reikalavimų kiekiu. 
Šia programa siekiama dalyviams suteikti įgūdžių, kurie padės būti atsparesniam profesinio perdegimo sindromui, padidins galimybes lengviau susitvarkyti su sudėtingomis darbinėmis situacijomis (ypač emocijų ir santykių sferose), efektyviau reaguoti į stresą keliančius veiksnius, ypač – konfliktines situacijas.
Programa remiasi RET (racionaliosios emocijų terapijos), kognityvinės ir elgesio psichologijos principais.

Trukmė:

40 akad.val.

Moduliai:

• Kaip elgtis sudėtingose situacijose
• Streso valdymas
• Konfliktų valdymas
• Konsultacija
• Savarankiškas darbas

Tikslas:

Suteikti žinių ir įgūdžių efektyviau suvaldyti sudėtingas (ypač – konfliktines) situacijas, tokiu būdu padidinti gebėjimą reaguoti konstruktyviai.

Uždaviniai:

1. Padėti dalyviams įsivardinti objektyvias ir subjektyvias psichologines grėsmes profesinėje sferoje.
2. Įsivertinti savo individualias stipriąsias ir silpnąsias sritis.
3. Supažindinti su psichologiniais šių grėsmių įveikimo principais.
4. Pateikti praktinių rekomendacijų, kaip įveikti sudėtingas situacijas, kaip konstruktyviai elgtis iškilus konfliktui.
5. Įgyti praktikos per pratybas
6. Suplanuoti individualią strategiją, kaip pritaikyti seminare išbandytą metodą (-us).

Empatinis bendravimas švietime: savęs ir kito pažinimo link

Empatinio bendravimo mokymai yra parengti pagal tarptautinę NVC (angl. Non-Violent Communication) metodiką, kurios pradininku laikomas psichologas dr. M. Rosenbergas, kuris teigia, kad „vaikams reikalingi kur kas daugiau nei pagrindiniai skaitymo, rašymo ir matematikos įgūdžiai. Taip pat vaikai turi išmokti mąstyti patys, rasti prasmę to, ką išmoko, ir dirbti bei gyventi kartu“. NVC metodika sulaukė tarptautinio pripažinimo švietimo srityje (Švedijoje, Slovėnijoje, Amerikoje, Lietuvoje (privačios mokyklos), pagal kurią kuriasi mokyklos besiremiančios empatinio bendravimo pagrindu). Pagal 2017 m. “Results for Life’ Report, Princes Trust &HSBC” 91 proc. mokytojų teigia, jog mokyklos turėtų daugiau dirbti ties mokinių minkštųjų įgūdžių (soft skills) ugdymui.
Empatinio bendravimo mokymai - tai mokymai apie pagarbaus ir tvirto santykio kūrimą, empatiją sau ir kitiems, aiškius ir konkrečius būdus konfliktų sprendimui ir nuoširdaus ryšio mezgimui. Švietime - tai konkretus įrankis ugdant mokinių bei mokytojų socialinį ir emocinį intelektą, keičiant nuostatas, trukdančias į ugdymo(si) prosesą į(si)traukti kiekvieną vaiką. 
Pasak prof. V. Targamadzės įžvalgų apie siekį priartėti prie geros mokyklos koncepcijos - “ypač aktualus asmenybės vertybinės orientacijos ugdymas – socialinis, pilietinis, dorinis asmens brandinimas. Visa tai turi įtakos tinkamos šiems laikams mokyklos vizijai” (plačiau). Siekiant įgyvendinti geros mokyklos koncepciją ir ugdyti asmenybes su tvirtomis vertybinėmis orientacijomis bei stipriomis bendrosiomis kompetencijomis, empatinio bendravimo mokymai tampa puikiu įrankiu pedagogams, pagalbos specialistams ir vadovams ugdyti visapusišką asmenybės ūgtį. 
NVC metodikos taikymą švietime išreiškia Paulo Freire (1921-1997) mintis - „švietimas turėtų užtikrinti ne atitikimą, o laisvės praktiką, priemones, kuriomis asmenys kritiškai ir kūrybiškai elgiasi su realybe ir sužino, kaip dalyvauti pertvarkant savo pasaulį“

Moduliai:

• Empatinis bendravimas. Samprata ir įgyvendinimo žingsniai.
• Praktinių situacijų sprendimas mokyklos aplinkoje, pasitelkiant empatinio bendravimo įrankius.
• Empatinio ir aktyvaus klausymo praktika.
• Ryšio užmezgimas. Konfliktų sprendimas mokymosi aplinkoje.

Tikslas:

Pristačius empatinio bendravimo metodiką ir jos svarbiausius elementus, ugdyti švietimo bendruomenės empatinio bendravimo kompetenciją (žinias, gebėjimus ir supratimą), taikų konfliktų sprendimą, ryšio užmezgimą su kitais ir savimi bei praktikuoti vertybinį ugdymą(si) ir strategijas jį diegti mokykloje.

Uždaviniai:

Suteikti mokyklose dirbantiems specialistams (mokytojams, soc.pedagogams, psichologams, vadovams) empatinio (nesmurtinio) bendravimo pagrindus.
Ugdyti švietimo bendruomenės gebėjimus, nuostatas ir žinias, kurios sudaro empatinio bendravimo kompetenciją:

• Gebėjimą atsiriboti nuo šališko vertinimo bei objektyviai įvertinti (ypatingai konfliktines) situacijas. Gebėjimą stebėti ir reflektuoti savo nuostatas, darančias įtakos vertinimui.
• Gebėjimą atpažinti ir įvardinti savo bei mokinio jausmus. Turėti platų jausmų žodyną.
• Gebėjimą atpažinti savo ir mokinių patenkintus ir nepatenkintus poreikius bei juos įvardinti.
• Gebėjimą įvardinti ir surasti strategijas sudėtingų situacijų švietime sprendimui. 

Ugdyti gebėjimą megzti tvirtą emocinį ryšį savimi ir su mokiniais, taikant aktyvaus ir empatinio klausymo metodus bei kitus įrankius..
Ugdyti gebėjimą rasti empatinio bendravimo praktikas, kurios sutaptų su mokytojo profesiniu tapatumu ir individualiai tiktų ryšio su mokiniais užmezgimui. Suteikti žinių apie konfliktų sprendimą bei ugdyti nuostatas ir gebėjimus, reikalingus konfliktų sprendimui mokykloje, kurie būtų pagrįsti pagarba ir bendradarbiavimu tarp skirtingu šalių.