Projekto Nr. 2018-1-IT02-KA201-048481
Projekto trukmė: 2023 m. rugsėjo 4 d. – 2025 m. lapkričio 3 d.
Projekto rėmėjas: Europos Komisijos Erasmus+ programa
Projekto vykdytojas: Šiuolaikinių didaktikų centras (Lietuva)
Projekto partneriai:
Mokyklų tobulinimo centras (Lietuva)
Asociatia LSDGC (Rumunija)
Innoline Oy (Suomija)
PROJEKTO AKTUALUMAS
Siekis stiprinti įvairių bendrųjų kompetencijų ugdymą atitinka ES Tarybos rekomendaciją „Dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi kompetencijų“ (2018): „Bendrųjų kompetencijų ugdymas, jų vertinimas ir į kompetencijas orientuoto švietimo bei mokymo(si) užtikrinimas turėtų tapti gerąją praktiką, ir atitinkamai, švietimo darbuotojai turėtų gauti pagalbą savo užduotims įgyvendinti ir pasirengimui gerinti, turėtų būti atnaujinami vertinimo ir rezultatų pripažinimo metodai bei priemonės ir diegiamos novatoriškos mokymo(si) formos“.
Taigi, remdamasi pastarojo dešimtmečio patirtimi, ši rekomendacija siūlo spręsti į kompetencijas orientuoto švietimo ir mokymo(si) įgyvendinimo iššūkius. Tyrimai (PIRLS, EBPO, PISA) rodo, kad Lietuvos ir Rumunijos mokinių pasiekimai nėra pakankamai geri ir nuosekliai augantys. EBPO projekto „Švietimas 2030“ analizė (Education 2030. OECD, 2018) rodo, kad tam tikros asmeninės savybės, gebėjimai ir vertybės į Lietuvos ir Rumunijos bendrąsias programas įtrauktos nepakankamai, arba įtrauktos tik į vieną dalyką, arba visai neįtrauktos. Nors kompetencijos labai dažnai minimos įvairių dalykų bendrosiose programose, mokinių pasiekimų duomenys rodo nepakankamai veiksmingą jų ugdymą.
Lietuva parengė naujas bendrojo ugdymo programas, kuriomis siekiama skatinti įtraukų ir kokybišką visų mokinių ugdymą. Sukurti nauji bendrųjų kompetencijų aprašai, tačiau vertinimo sistema nepateikta. Mokytojams (tiek rengiamiems, tiek ir dirbantiems) trūksta žinių bei įgūdžių, kaip planuoti ir įgyvendinti kompetencijomis grįstą ugdymą mokykloje ir klasėje. Naujos programos ir bendrųjų kompetencijų aprašas įsigaliojo nuo 2023-ųjų mokslo metų ir mokyklų bendruomenės susiduria su didžiuliu iššūkiu tiek ugdyti kompetencijas, tiek ir jas vertinti.
Nors kompetencijomis grindžiama nacionalinė mokymo programa Rumunijos švietimo sistemoje įdiegta daugiau nei prieš dešimtmetį, vidurinio ugdymo mokytojai vis dar daugiausia dėmesio skiria žinioms ir turiniui įsisavinti ir menkai orientuojasi į kompetencijų ugdymą bei vertinimą. Mokytojų teigimu, yra per daug turinio, kurį reikia perteikti, todėl nėra laiko ugdyti kompetencijas, nors pastaraisiais metais nacionaliniuose patikrinimuose kompetencijų vertinimui pradedamas skirti dėmesys. Visgi visa švietimo sistema, įskaitant ir mokytojų rengimą, dar neužtikrina darnios ir nuoseklios pagalbos ugdant bei vertinant mokinių kompetencijas.
Suomija daugeliui šalių yra pavyzdys, kaip orientuotis į visapusišką mokinio ir jo kompetencijų ugdymą. Suomijos švietimo sistemoje bendrieji gebėjimai (kompetencijos) integruoti į nacionalinę bazinę mokymo programą kartu su dalyko tikslais. Kompetencijų mokoma ir jos vertinamos kartu su dalyko vertinimu, tačiau vertinimas vis dar išlieka iššūkiu.
PROJEKTO TIKSLAS
Projektu siekiama padėti mokytojams, mokyklų vadovams ir kitiems švietimo specialistams ugdyti ir vertinti mokinių kompetencijas, užtikrinant visų ir kiekvieno mokinio pažangą bei sėkmę ir skatinant įtraukų ugdymą.
PROJEKTO UŽDAVINIAI
- Stiprinti ES ir kitų pasaulio šalių mokytojų ir pedagogų bendruomenių žinias apie kompetencijų ugdymą ir vertinimą, pasiremiant mokslu ir praktika bei parengiant apibendrintą ir mokytojams pritaikytą mokslinės literatūros rinkinį bei programinių dokumentų ir esamos praktikos ataskaitą.
- Sukurti universalią kompetencijų vertinimo priemonę, parengiant metodologinį modelį ir gaires bei išbandant juos projekto šalyse partnerėse.
- Remti ir palaikyti profesinio mokytojų ir pedagoginių bendruomenių tarpusavio dalijimosi kultūrą, kartu mokant(is) nacionaliniu bei tarptautiniu mastu ir parengiant išbandytos kompetencijų ugdymo ir vertinimo gerosios praktikos rinkinį.
- Pateikti mokytojams, švietimo specialistams, mokykloms ir švietimo politikos formuotojams kompetencijų ugdymo ir vertinimo rekomendacijas.
PROJEKTO TIKSLINĖS GRUPĖS
Pagrindinė tikslinė grupė: mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti švietimo specialistai. Antrinė tikslinė grupė – švietimo politikos formuotojai. Naudos gavėjai – visų mokymosi lygių ir pasiekimų mokiniai.
PROJEKTO INTELEKTINIAI PRODUKTAI
Rūta Girdzijauskienė, Päivi Nilivaara, Daiva Penkauskienė. (2024). Kompendiumas. Mokslinės literatūros apie kompetencijų ugdymą ir vertinimą sąvadas. COMPASS projektas. Šiuolaikinių didaktikų centras
Šis mokslinės literatūros sąvadas yra skirtas bendrojo ugdymo mokytojams, kad jie geriau suprastų, kaip svarbu ugdyti bei vertinti kompetencijas kasdieniame mokyklos gyvenime. Kadangi pati sąvoka „kompetencija“ yra paini, pirmiausia bandoma išgryninti sąvokas – „kompetencija“, „kompetencijų ugdymas“, „kompetencijų dedamosios“. Taip pat pateikiai įrodymai ir argumenai, pagrindžiantys kompetencijų ugdymo poreikį. Galiausiai aptariami galimi kompetencijų vertinimo būdai ir jų veiksmingumo įrodymai.
Eglė Pranckūnienė, Päivi Nilivaara, Ariana Vacaretu, Maria Kovacs. (2024). Kompetencijų ugdymo ir vertinimo politika ir praktika bendrojo ugdymo mokyklose apžvalga. Suomijos, Lietuvos ir Rumunijos atvejai. COMPASS projektas. Šiuolaikinių didaktikų centras
Suomijos, Lietuvos ir Rumunijos bendrojo ugdymo turinio pagrindas – kompetencijų ugdymas, tačiau kiekviena šalis eina skirtingu keliu. Apžvalgoje aptariama, kaip kiekvienoje šalyje buvo kuriamas kompetencijomis praturtintas ugdymo turinys, kokias mokinių kompetencijas siekiama ugdyti, su kokiais iššūkiais susiduriama kompetencijų ugdymo ir vertinimo praktikoje. Tikimasi, kad šios įžvalgos padės geriau suprasti Suomijos, Lietuvos ir Rumunijos nacionalinės švietimo politikos orientacijas ir kompetencijų ugdymo patirtis.