Socialinė-pilietinė veikla bendrojo lavinimo mokyklose yra privaloma, integrali ugdymo dalis, skirta 5-10 (I- II gimn.) klasių mokiniams (Dėl mokinių socialinės veiklos, 2007). Lietuvoje neegzistuoja vieningas reglamentavimas, kaip mokyklos turėtų organizuoti socialinę-pilietinę veiklą. Remiantis kai kuriais švietimo dokumentais mokyklos rengia savo socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarkos aprašus. Tokia situacija lėmė, kad šalyje egzistuoja skirtingos socialinės-pilietinės veiklos organizavimo praktikos. Ir, deja, yra nemažai atvejų, kai mokykloje įgyvendinama socialinė-pilietinė veikla yra „valandų rinkimas“, o ne prasminga, integrali ugdymo dalis. 2019 m. atlikto tyrimo apie pagrindinio ugdymo mokinių socialinės-pilietinės ir pažintinės kultūrinės veiklos organizavimą bendrojo ugdymo mokyklose rezultatai rodo, kad socialinės-pilietinės veiklos organizavimo atnaujinimas turėtų būti daugelio mokyklų prioritetas (Mikėnė ir Zaburaitė, 2020). Beveik trečdalis šiame tyrime dalyvavusių mokinių nežino, kaip reikėtų atsiskaityti už socialinę-pilietinę veiklą, tik 16 % mokinių vienaip ar kitaip apmąsto savo veiklas, todėl rekomendacijose pabrėžta, kad mokyklos turėtų skirti daugiau dėmesio refleksijai (Mikėnė ir Zaburaitė, 2020). Tais pačiais, 2019, metais ŠMSM užsakymu atlikta mokytojų apklausa atskleidė, kad kai kurių mokytojų požiūriu ši veikla išvis nėra vertinama, o tiesiog fiksuojamos atidirbtos valandos (Mikėnė, 2020).
Tikslas:
Suteikti žinių ir įrankių, padėsiančių patobulinti socialinės-pilietinės veiklos organizavimą mokyklose, paverčiant šią veiklą prasminga, integralia ugdymo dalimi, orientuota į kiekvieną mokinį/-ę.
Pagrindinės nagrinėjamos temos:
- Socialinės-pilietinės veiklos organizavimo praktika Lietuvoje ir service learning modelio pritaikymo pavyzdys
- Service learning modelis ir jo įgyvendinimas mokykloje
- Tyrimas ir refleksija – būtini etapai prasmingai socialinei-pilietinei veiklai
- Service learning modelio įgyvendinimo konkrečioje mokykloje planavimas
Trukmė:
6 akad. val.