Lietuvos mokyklose palaipsniui įsigali naujos mokytojų profesinio augimo formos: mokytojai daugiau dirba kolegialiai, stebi vieni kitų pamokas ir teikia grįžtamąjį ryšį, kartu veikia įvairiose bendradarbiaujančiose grupėse. Pasak A.Kennedy, tyrinėjančios mokytojų profesinio augimo modelius, seminarinis bei kaskadinis mokytojų mokymasis padeda tik susipažinti su nauja informacija, gauti impulsų praktikos pokyčiams, tad negalima tikėtis, kad ugdymo praktika keisis iš karto. Kiti modeliai: veiklos tyrimas, praktikų bendruomenė ir kt. padeda siekti gilesnių ir ilgalaikių praktikos pokyčių, atrasti konkrečiam mokytojui ir mokyklai tinkamus problemų sprendimus bei veiklos būdus. Mokytojų profesiniam augimui ir mokyklos tobulėjimui yra būtinas mokytojų bendradarbiavimas, kadangi tik bendradarbiaudami galime įgyvendinti vieningą mokyklos pedagoginę programą, galime mokytis vieni iš kitų panaudojant vidinius mokyklos išteklius. Pasak E.Ferrance, veiklos tyrimas – tai vyksmas, kurio metu mokyklos bendruomenės nariai, taikydami mokslinio tyrimo metodus, nuosekliai ir atidžiai tiria savo pačių vykdomą ugdymo veiklą bei ją tobulina. Tai yra veiksminga, kadangi mokytojai ir mokyklų vadovai geriausiai gali išspręsti savo pačių įvardintas problemas; jie geriau dirba tuomet, kai patys gali atrasti ir pasirinkti tinkamiausius veiklos metodus; bendras darbas su kolegomis padeda kiekvienam profesiškai tobulėti ir kartu siekti mokyklos kaitos jų pasirinktose srityse. Šioje programoje bus mokomasi planuoti ir įgyvendinti mokyklos lygmens veiklos tyrimus, kurie padėtų mokykloms spręsti aktualias mokinių ugdymo problemas, tuo pačiu plėtojant mokytojų profesines kompetencijas ir kolegialaus bendradarbiavimo gebėjimus.

Tikslas

Konkrečios mokyklos komanda susiplanuos ir įgyvendins klasės ir mokyklos veiklos tobulinimui skirtą veiklos tyrimą, plėtodami bendradarbiavimo, tyrinėjimo, ugdymo reiškinių pažinimo kompetencijas.

Trukmė:

48 akad. val. 

Šios programos uždaviniai: 
  1. Skatinti mokyklų bendruomenes efektyviai spręsti mokinių ugdymo ir kitas mokyklos gyvenimo problemas bei įgyvendinti inovacijas;
  2. Tobulinti mokytojų ir vadovų tyrėjų kompetencijas;
  3. Įvaldyti veiklos tyrimo metodą kaip pažangų mokytojų profesinio tobulėjimo ir mokyklos kaitos įrankį;
  4. Sudaryti sąlygas programoje dalyvaujančių mokyklų mokytojams suplanuoti ir įgyvendinti veiklos tyrimą, gaunant lektorių konsultacijas ir grįžtamąjį ryšį.
Programą sudaro:

4 kontaktiniai arba virtualūs susitikimai po 6 akad. val. bei praktinis darbas planuojant ir įgyvendinant veiklos tyrimą.

Susitikimų temos:
  1. susitikimas
    Mokytojų profesinio augimo modeliai. Mokytojų kolegialus bendradarbiavimas: kodėl jo reikia.
    Veiklos tyrimas bei jo rūšys.
  2. susitikimas
    Duomenų rinkimas ugdymo praktikos tobulinimui: stebėjimas, mokinių interviu;
    Stebėjimo, interviu praktika;
    Namų darbas: duomenų rinkimas, veiklos tyrimo planavimas.
  3. susitikimas
    4-oji veiklos tyrimo pakopa- refleksija. Refleksijos sampratos, rūšys, paskirtis, būdai;
    Veiklos tyrimo planų bei įgyvendinimo žingsnių refleksija;
  4. susitikimas
    Veiklos tyrimų rezultatų pristatymas ir aptarimas
    Tolesnių žingsnių planavimas.

Rašyti laišką

  • Peržiūros: 77