Kultūrinės patirtys mokiniams ir bendruomenei: skatinančios kūrybiškumą ir ugdančios pažinimo, pilietinę bei komunikavimo kompetencijas.
Mokytojų profesinio tobulėjimo programa „Knygos keičiančios gyvenimus: įvairovės literatūros integravimas į bendrąsias programas“ (60 akad. val.);
Kūrybinės dirbtuvės pedagogams „Integruotų pamokų kūrimas pasitelkiant skaitymo skatinimo įrankius" (8 akad.val.);
Kūrybinės dirbtuvės klasėms „Audiovizualinių medijų ir literatūros sintezė“ (7-8, 9-12 klasės, podcast kūrimas);
Literatūros edukacijų ciklas – integruotos pamokos su vaikų literatūros kūrėjais „Nepaprasta pamoka su knyga“ (1-4,7-8, 9-12 klasės);
Kūrybinių edukacijų ciklas „Knygiukai į pagalbą vaikams“ (1-8 klasės);
Kūrybinė edukacija „Visiškai slaptai! Tiesiogiai iš Būtybių tyrinėtojos kabineto“ (1-8 klasės).
Muzikiniai interaktyvūs poezijos skaitymo užsiėmimai „Vakaras V“ (1-4 klasės);
Meno ir literatūros edukacija paaugliams „Pypas ir jo nutikimai“ (spektaklis ir diskusija).
Keliaujanti paroda apie lietuvių folklorą ir mitologiją „Būtybių tyrinėtojos kabinetas“ (1-12 klasės).
Dėl komercinių pasiūlymų kreiptis el.paštu
Kultūrinis ugdymas mokinių kūrybingumo skatinimui mokykloje
Ilgalaikė mokytojų profesinio tobulėjimo programa, papildanti kultūrines mokinių patirtis TŪM mokyklose
Pagrindinės temos
1. Kultūrinio ugdymo tikslai, kryptys, patirtys;
- Dvi prieigos: kultūrinės kompetencijos ugdymas vs. kultūrinių patirčių pasitelkimas mokinių problemų sprendimui; Kada ir kaip jos taikomos praktikoje.
- Kultūros ir kūrybingumo sąsajos. Kultūrinės ir kūrybingumo kompetencijų svarba šiuolaikiniam žmogui;
- Kultūrinio išprusimo bei patirčių įtaka mokinių kūrybingumui, jų įtraukčiai, mokymosi pažangai bei gerovei mokykloje ir gyvenime;
- Kultūrinės ir kūrybingumo kompetencijų svarba, samprata, sandara ir vieta bendrojo ugdymo programose.
- Inovatyvios kultūrinės ir kūrybingumo kompetencijų ugdymo praktikos (Lietuvos ir užsienio mokyklų bei organizacijų patirtys):
- meninio ugdymo mokomuosiuose dalykuose;
- kituose mokomuosiuose dalykuose;
- integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą;
- plėtojant mokyklos kultūrinį gyvenimą, projektinę veiklą;
- sprendžiant mokinių ar mokyklos bendruomenės problemas;
- derinant ugdymą mokykloje ir už jos ribų;
- kuriant ilgalaikes partnerystes su kultūros, verslo, mokslo, nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomene, meno kūrėjais;
- kita.... - Mokytojų bendradarbiavimas kuriant mokiniams vertingą ilgalaikę kultūrinio ugdymo programą mokykloje.
- Regioninio, bendruomeninio kultūrinio ugdymo tinklo kūrimo būdai ir patirtys.
Programoje taikomi metodai: įtraukiančios paskaitos, kultūrinės patirtys, susitikimai su kūrėjais, kūrybiškumą skatinančios užduotys, mokymasis bendradarbiaujant. Programoje dalyvaujantys mokytojai bus įvaldę kultūrinės ir kūrybingumo kompetencijos ugdymo strategijas, susikūrę ilgalaikę kultūrinio ugdymo programą mokyklos ir savivaldybės lygmenimis.
Mokytojų profesinio tobulėjimo programa „Tarpkultūrinių kompetencijų stiprinimas mokyklų bendruomenėse“
Šiais mokymais siekiama suteikti žinių ir įgūdžių dirbti su įvairių kultūrų ir socialinių grupių mokiniais ir kurti kultūriškai ir socialiai jautrią, įtraukią bei saugią aplinką Lietuvos mokyklose. Ilgalaikis mokymų poveikis, tikimasi, bus atviresnės įvairovei, žmogaus teises gerbiančios mokyklų bendruomenės, kuriose etninių ir kultūrinių mažumų mokiniai nepatirs įvairių formų diskriminacijos ir rasizmo.
Lietuva ilgą laiką pasižymėjo gana homogeniška etnine gyventojų sudėtimi. Dėl įvairių geopolitinių ir socioekonominių priežasčių pastaraisiais metais atvykstančių asmenų skaičius išaugo. Švietimo sistemoje retai keliami kultūrinio jautrumo, įtraukties ir saugumo klausimai, tačiau pastaraisiais metais didėjant imigrantų skaičiui, šie klausimai tampa vis aktualesni. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos švietimo sistema susiduria su per silpnais tarpkultūriniais gebėjimais, metodinių priemonių stygiumi, bei švietimo organizavimo problemomis.
Kultūrinių kompetencijų ir jautrumo klausimai taip pat aktualūs siekiant į Lietuvos visuomenę sėkmingai integruoti tautinių mažumų vaikus. Lietuvos socialinių tyrimų centro atlikto tyrimo pagrindu suformuluotose rekomendacijose Tautinių mažumų tapatumo išsaugojimo ir integracijos į Lietuvos visuomenę programoje pabrėžiama, kad siekiant mažinti tautinių mažumų marginalizacijos grėsmę svarbus tarpusavio tolerancijos mokyklų bendruomenėse skatinimas, pedagogų, administracijos darbuotojų jautrumo tarpkultūriniams skirtumams, tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas. Taip pat mokyklose svarbu atliepti socialinę įvairovę, pavyzdžiui, įvairaus galumo asmenų įtrauktį (pakoreguotame Lietuvos Švietimo įstatyme įtvirtinta, kad nuo 2024 metų visos bendrojo ugdymo mokyklos turės priimti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus) skirtingų ekonominių klasių, lyčių ir pan. asmenis.
Siekiant atliepti įvardintus iššūkius ir užtikrinti žmogaus teises visiems, siūlome tęstinius mokymus mokyklų darbuotojų kolektyvams, siekiantiems kurti įvairiakultūrę, saugią ir jautrią mokyklą. Mokymų metodai bus teoriniai ir praktiniai: seminarų metu bus aptariamas teorinis kontekstas, bus taikomi patyriminio ir neformalaus mokymosi metodai, situacijų simuliacijos, dalinimasis patirtimis, sprendimų paieška.
Tikslas:
Mokytojus, pagalbos vaikui specialistus ir mokyklos administraciją parengti kultūrinei ir socialinei įvairovei mokyklose: gebėti atpažinti įvairias diskriminacijos apraiškas, spręsti iškilusias problemas ir kurti kultūriškai ir socialiai jautrią atmosferą savo mokyklos kontekste.
Pagrindinės temos:
- Kultūros samprata, kultūrinės ir socialinės grupės, daugumos/mažumos galios santykiai. Kultūriniai ir socialiniai stereotipai. Kultūrinės ir socialinės reprezentacijos visuomenėje.
- Šablonų (template) kūrimo žingsniai pasitelkiant vizualias priemones
- Tarpkultūrinių kompetencijų stiprinimas mokyklų bendruomenėse.
- Kultūrinių, etninių ir socialinių grupių reprezentavimas ir stereotipai.
Kaip dirbsime:
3 seminarai po 6 val. + savarankiškas darbas, konsultacijos sutartu laiku.
Trukmė:
40 akad. val.